Sveiki, tautiečiai, sunkūs kovido laikai pristabdė mūsų taktinės medicinos temas, bet štai grįžtame, norėdami jums grąžinti skolą.
Antroji TCCC fazė — Taktinė lauko pagalba (Tactical field care). Šioje fazėje tiesioginio kontakto su priešu nėra arba grėsmė tampa netiesioginė (bet kada gali išlįsti priešas iš už krūmo, tikimybė gauti netiesioginės ugnies). Turint sužeistąjį tokiomis sąlygomis atliekamos tik pačios svarbiausios intervencijos, patiems pavojingiausiems sužalojimams sutvarkyti. Turint daugiau laiko, suteikiama visa pagalba, kurią leidžia turima įranga ir įgūdžiai. Teikiant pagalbą, naudojama tik sužeistojo IFAK’as arba šaulio gelbėtojo krepšys. Labai svarbu suprasti, kad jūsų priemonės limituotos ir tikrai čia pat, lydekai paliepus man panorėjus, iš dangaus nenusileis Black Hawk’as, ar pats geriausias LK paramedikas. Kiek mokėsite, tiek ir padėsite. Kiek mokės jūsų draugai, tiek ir padės jums, jei pats būsite sužeistas.
Išlikite budrūs, nes situacija gali labai greitai keistis.
Nežinoma, kiek laiko turime pagalbos teikimui, nes bet kada gali atsinaujinti priešo ugnis ir grįšite į pirmąją fazę, kurioje sužeistasis nėra prioritetas, be to, laikas iki evakuacijos gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų ar daugiau (gal net iki kelių parų). Ne pagalbos teikėjas vadovauja situacijai, junginio VADAS vadovauja viskam, todėl jeigu jis pasakė, kad laiko nebeturite sužeistajam, vadinasi taip ir yra.
Kuo anksčiau užmegzkite ryšį su vadovybe ir pradėkite derinti evakuaciją, tačiau ne anksčiau nei turėsite visą informaciją apie sužeistuosius, kurios reikia MEDEVAC pranešimui. Tačiau turime suprasti — tai ne daktaro disertacija, kurią rašant ir vynelio galima įsipilti. Kiekviena akimirka brangi, visą informaciją kokybiškai surinkti streso sąlygomis gali būti sudėtinga. Tad jei kažko nepavyksta sužinoti, trūksta įgūdžių suprasti — taip ir pripažinkite. Siųsdami MEDEVAC pranešimą jį susirašykite ant lapelio, kad nereikėtų mikčioti, kapstytis atmintyje, rišliai paaiškinti, kodėl vienos ar kitos eilutės negalite apibūdinti. Kol rengiamas MEDEVAC raportas ir vyksta darbas su sužeistuoju, vadas turi galvoti apie būsimą tolimesnį sužeistojo transportavimą iki evakuacijos vietos. Jei turima transporto, kuriame PKM ar automobilyje vyks sužeistasis? Ar jam pakaks ten vietos, kur dėti ten buvusius karius ir įrangą (jei ji maišo)? Jei transporto nėra — paskirti kariai daro neštuvus, performuojama žygio rikiuotė (nešantieji, sauga, nusprendžiama, kas kiek jie keisis), numatomi sustojimo taškai maršrute iki evakuacijos taško, veiksmai jeigu (jei sužeistasis miršta, jeigu mus atakuoja, jeigu turim daugiau sužeistųjų, jeigu civiliai). Visko nesurašysi, bet atsakymus į panašius klausimus vadas turi turėti iki paleidus MEDEVAC pranešimą. Gavęs iš vadovybės info (kur paėmimo taškas, o gal jo išvis nebus?), vadas turi kuo skubiau kariams paskelbti greitą mūšio įsakymą ir dingti iš pavojingos vietos.
Teikiant pagalbą, būtina sužeistąjį kalbinti, nuraminti, visados perspėti apie bet kokius veiksmus ir procedūras, kurias žadate jam atlikti. Bendraujant su sužeistuoju lengvai galima įvertinti jo sąmonės lygį, ar vystosi šokas, ar galima įtarti galvos traumą, ar jo kvėpavimo takai atviri, ar nesivysto kvėpavimo nepakankamumas. Teikiant pagalbą, galima duoti užduočių sužeistajam. Paprašyti skaičiuoti, niūniuoti ar dainuoti mėgiamą dainą (vargu ar sužeistasis norės dainuoti tokiomis aplinkybėmis, bet verta pabandyti). Šitaip bus galima greitai pastebėti besikeičiančią sąmonės ar psichikos būklę.
Sąmonės būklę vertiname pagal paprastą AVPU skalę:
● A (Alert) — sąmoningas, lengvai užmezgamas kontaktas, nukentėjusysis atsako į užduodamus klausimus.
● V (Verbal) — reaguoja į balsą. Nekalba, kol nebandote užmegzti dialogo.
● P (Pain) — reaguoja į skausminį dirgiklį.
● U (Unresponsive) — nesąmoningas.
Sąmonės lygis ir psichinė būklė turi būtinai būti tikrinama. Jeigu yra sutrikusi psichinė būklė ar sąmonė, nedelsiant turi būti atimti ginklai, sprogmenys ir radijo ryšio priemonės, jeigu tai dar nebuvo atlikta, nes toks sužeistasis gali kelti grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems.
Dažniausiai sutrikusi psichinė būklė gali būti dėl galvos smegenų traumos, didelio emocinio sutrikimo, didelio skausmo, besivystančio šoko, deguonies trūkumo ar panaudotų stiprių nuskausminamųjų.
Siekiant lengviau įsiminti penkis pagrindinius pagalbos punktus, pradedant nuo svarbiausio, naudojamas akronimas MARCHed:
M (Massive hemorrhage) — masyvus kraujavimas.
Čia mes pirmiausiai patikriname prieš tai atliktų procedūrų efektyvumą: patikriname prieš tai uždėtus turniketus, ar neatsinaujino kraujavimas, ar turniketas neatsileido. Jeigu pasirodo, jog prieš tai uždėtas turniketas yra neefektyvus, dedame antrą turniketą.
Toliau atliekame greitą kraujo apčiuopą: galūnėse ir jungties vietose (kakle, pažastyse, kirkšnyse, sėdmenyse, lytinių organų srityje). Radus kraujavimo požymių, tikriname kur yra šaltinis ir ar tai pavojingas masyvus kraujavimas.
Masyviam kraujavimui stabdyti naudojamos dvi technikos:
- kraujavimui iš galūnių- turniketas.
- kraujavimui iš jungties vietų- žaizdos tamponavimas.
Tamponavimui pirmo pasirinkimo priemone turėtų būti hemostatinis tvarstis, turintis krešumą skatinančių medžiagų. Jei nėra specialių hemostatinių tvarsčių, naudojam ilgus marlinius tvarstukus (bintą) ar sulankstytus (pvz. Kerlex, H&H Compressed Gauze) arba, blogiausiu atveju, net rūbus. Kol ruošiamos ilgalaikės kraujavimo stabdymo priemonės, laikinai kraujavimą galima pristabdyti žaizdą užspaudžiant. Reikalingas stiprus spaudimas! Žaizdos tamponavimas užtrunka ilgiau nei turniketo uždėjimas, tačiau šis metodas ne mažiau veiksmingas. Svarbiausia — tiesioginiu spaudimu sustabdyti kraujotaką, kraujagyslę prispaudžiant prie giliau esančio kaulo ar kitų tvirtų struktūrų. Pradedant tamponuoti reikėtų suformuoti tvirtą marlinės medžiagos gniužulėlį, jį pirštais prispausti prie kraujavimo šaltinio pažeistos kraujagyslės (jei pavyktų rasti žaizdoje) ir toliau tamponuoti išlaikant spaudimą. Tamponuojant žaizdą tvarstis vienu ar dviem pirštais atskiromis porcijomis stumiamas kiek įmanoma giliau į žaizdos vidų neatleidžiant spaudimo, kol tampriai užpildo visą žaizdos ertmę. Svarbu atminti, kad krauju permirkusį tvarstį būtina palikti žaizdoje, nes ištraukus kartu pasišalins ir besiformuojantys krešuliai. Užtamponuoti reikia visą žaizdą, tam gali prireikti daugiau nei vieno tvarsčio. Kai visa ertmė užpildyta tvarsliava, rekomenduojama naudojant tiesioginį spaudimą laikyti 3 minutes, kad susiformuotų krešuliai ir sustotų kraujavimas. Jeigu po 3 min. matome toliau kraujavimą ir naudojome hemostatinį tvarstį, turime viską pašalinti iš žaizdos ir iš naujo su naujomis priemonėmis tamponuoti. Jeigu naudojome paprastus tvarsčius, ant viršaus dėti naujus tvarsčius ir padidinti spaudimą bei pabandyti tvirčiau sukišti tvarstį į žaizdą. Sustojus kraujavimui sužeidimo vieta apvyniojama kitu tvarsčiu, kad tvarsliava laikytųsi. Jei viskas atlikta teisingai, tvarsliavos spaudimo pakaks, kad kraujavimas sulėtėtų ir kraujyje esantys trombocitai (kraujo plokštelės) imtų formuoti krešulį, kas bent laikinai užsandarins pažeistą kraujagyslę ir užkirs kelią tolimesniam kraujo netekimui iki sužeistasis pasieks operacinę.
A (Airway) — kvėpavimo takai.
Įvertiname, ar sužeistojo kvėpavimo takai atviri. Jeigu sužeistasis sąmoningas ir gali kalbėti ar rėkti, jo kvėpavimo takai atviri. Tačiau jeigu sužeistasis sutrikusios sąmonės arba be sąmonės, yra rizika, jog liežuvio šaknis gali “užkristi” ir jis uždus. Todėl dedant vieną savo ranką sužeistajam ant kaktos, o kitą ant smakro, atlošiama galva ir taip atveriami kvėpavimo takai.
Taip pat svarbu nesąmoningam sužeistajam patikrinti burnos ertmę, ar ten nėra jokių svetimkūnių, kuriais gali užspringti. Įvertinus kvėpavimo takus, reiktų pasirinkti priemonę arba būdą, kuris padėtų palaikyti atvirus kvėpavimo takus. Galima panaudoti nazofaringinį vamzdelį, kuris vedamas per nosį, jis neleis liežuvio šakniai užkristi ant kvėpavimo takų ir yra saugi priemonė, nereikalaujanti didelių medicininių žinių. Yra keletas atvejų, kuomet negalima jo naudoti: kuomet įtariama galvos smegenų trauma arba yra stiprūs veido sužalojimai, kuomet nosis yra sužalota.
Įvedus nazofaringinį vamzdelį, svarbu patikrinti, ar priemonė efektyvi ir ar pacientas kvėpuoja per ją.
Kitas būdas kaip palaikyti atvirus kvėpavimo takus, kuomet neturime jokių papildomų priemonių, arba jos nėra efektyvios — stabili šoninė padėtis. Greitas ir paprastas būdas, neleisiantis sužeistajam uždusti.
Taip pat, svarbu nepamiršti. Jeigu sužeistasis sąmoningas, reikia leisti jam būti tokioje padėtyje, kuri jam yra patogiausia. Jeigu jam norisi sėdėti, nes taip lengviau kvėpuoti, tai ir leiskime jam taip būti.
Nazofaringinio vamzdelio įvedimas:
1. Sužeistasis guldomas ant nugaros.
2. Vamzdelis patepamas vandens pagrindu pagamintu lubrikantu, suvilgomas vandeniu ar paties nukentėjusiojo seilėmis.
3. Vamzdelio įvedimas:
- nosies galas švelniai pakeliamas aukštyn
- vamzdelis laikomas taip, kad įstrižai nupjautas jo galas būtų atsuktas į nosies pertvaros pusę
- vamzdelis švelniai kišamas į šnervę (paprastai į dešinę)
- jei vamzdelis atsirėmė į kliūtį, jis šiek tiek patraukiamas atgal ir vėl švelniai stumiamas
- jei įvedus vamzdelį iki galo sužeistasis ima žiaukčioti, jis šiek tiek ištraukiamas
- nepavykus įvesti vamzdelis ištraukiamas ir bandomas įvesti į kitą šnervę
4. Vamzdelis priklijuojamas pleistru.
R (Respiration) — Kvėpavimas.
Tikrinamas kvėpavimas apnuoginant krūtinę ir stebint ar vienodai kilnojasi krūtinės ląsta, ar nesigirdi keistų garsų. Vizualiai ir naudojant apčiuopą apžiūrima kūno dalis (torsas) nuo kaklo iki dubens, iš priekio ir nugaros, nepamirštant pažastų (dažniausiai neperšaunamos liemenės neapsaugo šonų ir ypač pažastų).
Viena iš mirčių priežasčių taktinėje aplinkoje, kuriai galima užkirsti kelią, yra pneumotoraksas (oras kaupiasi krūtinėje ir taip spaudžia plaučius bei širdį, kol šie nebegali atlikti savo paskirties). Nukentėjusiajam darosi vis sunkiau kvėpuoti, širdžiai pumpuoti kraują, kol galiausiai sustoja. Pradžioje pneumotoraksas pasireiškia dusuliu, oro trūkumu, apsunkintu kvėpavimu, o jam progresuojant, sužeistajam darosi vis blogiau, sunkiau kvėpuoti, atsiranda mirties baimė, kol galiausiai netenkama sąmonės ir mirštama. Todėl svarbu kuo greičiau rasti orą siurbiančius sužalojimus ir juos užklijuoti oru nepraleidžiančiu tvarsčiu, nesvarbu ar gamykliniu, ar improvizuotu.
Žaizdos užklijavimas:
- Radus sužalojimą, uždengti jį išorine plaštakos dalimi, kol pasiruošime tvarstį
- Nuvalyti skysčius aplink žaizdą
- Klijuoti tvarstį pacientui iškvepiant orą. Jeigu sužeistasis nesąmoningas, kad maksimaliai iškvėptų orą, galima spustelti viršutinę pilvo dalį (dar liaudyje žinomą kaip saulės rezginys).
Radus vieną sužalojimą, apžiūrėti visą krūtinės ląstą bei nugarą dėl galimos išėjimo žaizdos. Jei radome kitą žaizdą sutvarstome, taip pat kaip pirmąją. Svarbu patikrinti ar veiksmai, kuriuos atlikote, buvo efektyvūs. Vėl patikriname kvėpavimą ir jo kokybę ir ar krūtinės ląsta kilnojasi vienodai. Jeigu vėl formuojasi kvėpavimo nepakankamumas, reikėtų įtarti, jog aplink plautį vėl kaupiasi oras ir reik jį pašalinti. Tai galima atlikti su dekompresine adata, jeigu tokios neturima arba nemokama naudotis, galima atklijuoti orui nepralaidų tvarstį, išvalyti iš žaizdos krešulį ir, paspaudus viršutinę pilvo dalį, išleisti orą. Procedūrą galima kartoti tiek kartų, kiek reikia.
C (Circulation) — kraujotaka
- Pirmiausia, dar kartą patikrinami anksčiau uždėti turniketai ir žaizdų tamponavimai (gal nusmuko, atsilaisvino ir pan.), tik po to ieškoma kitų reikšmingų kraujavimų, kurie galimai nebuvo rasti ar sustabdyti anksčiau. Ieškant kraujavimo šaltinių, dar kartą atliekama „kraujo apčiuopa“. Naujai pastebėtas kraujavimas nedelsiant stabdomas.
- Kitas žingsnis- įvertinti ar nukentėjusysis yra šoko būsenoje. Šokas- tai audinių deguonies badas dėl sutrikusios kraujotakos (taktinėje aplinkoje — dažniausiai dėl nukraujavimo). Esant nepakankamai kraujotakai, organizmas apriboja kraujo tiekimą į mažiau reikalingus organus ir nukreipia į svarbiausią — širdies-plaučių-smegenų — ratą. Jeigu smegenys negauna pakankamo deguonies kiekio kartu su krauju, smegenų ląstelės pradeda žūti ir laukia neišvengiama mirtis.
- Geriausi šoko indikatoriai taktinėje situacijoje — psichinės būklės sutrikimas (jei nėra galvos traumos) ir silpnas ar visai neužčiuopiamas pulsas rankos rieše. Šokui būdingas psichinės būklės pasikeitimas (susijaudinimas, pasimetimas, toliau progresuojant šokui — sąmonės slopinimas iki visiškos komos), net nepatyrus tiesioginės galvos smegenų traumos. Vienas lengviausių ir mažiausiai užtrunkančių būdų įsitikinti, ar nėra šoko — patikrinti stipininės arterijos pulsą rieše (jei ant tos rankos nebuvo uždėtas turniketas). Kraujagyslę keliais pirštais bandoma užčiuopti tarp riešo vidinės pusės sausgyslių iš nykščio pusės. Jei pulsas rieše čiuopiamas, vadinasi organizmas sugeba efektyviai aprūpinti krauju net sąlyginai toli nuo širdies esančias plaštakas. Jei pulsas nečiuopiamas arba jis labai silpnas ir dažnas, galima įtarti šoką.
Vienintelis tikras kraujavimo sukelto šoko gydymas — kraujo ar jo produktų perpylimas, todėl, siekiant išvengti šoko, ypač svarbus savalaikis kraujavimo stabdymas, žaizdų sutvarkymas ir lūžusių kaulų imobilizacija, taip kuo labiau sumažinant netekto kraujo kiekį. Tačiau jei įtariamas vidinis kraujavimas, šokas gilus ir toliau progresuoja, pulsas nečiuopiamas ar pacientas nesąmoningas, nukentėjusįjį reikia kuo skubiau nukreipti pas aukštesnės kompetencijos mediką. Svarbu suvokti, kad tokiam sužeistajam reikės neatidėliotinos evakuacijos į chirurgines galimybes turinčią gydymo įstaigą.
Svarbu: kraujavimo stabdymas yra žymiai svarbesnis nei intraveninių skysčių terapija!
H (Hypothermia) — bendras kūno atšalimas
Bendras kūno atšalimas žemiau 35°C pavojingas kiekvienam nukentėjusiajam, nes sužeidimas ir kraujo netekimas sumažina organizmo galimybę sulaikyti šilumą, o pati hipotermija sumažina kraujo krešėjimą, todėl padidėja rizika mirtinai nukraujuoti. Net esant ypač karštoms oro sąlygoms, nukentėjusiojo kūno temperatūra neretai nukrenta, nes kraujuojant susitraukia žmogaus periferinės kraujagyslės (taip organizmas bando prisitaikyti prie kraujo netekimo), todėl mažiau kraujo ir kartu šilumos patenka į audinius. Ypač į hipotermiją linkę nesąmoningi, taip pat didelio kūno ploto nudegimus patyrę sužeistieji, gabenami nešildomose ar atvirose transporto priemonėse.
Svarbu: daug lengviau yra išvengti hipotermijos, nei ją po to gydyti.
Pirmos pagalbos teikimo bei evakuacijos metu sužeistasis paprastai nejuda, guli ant žemės ar kito šalto pagrindo, jo drabužiai gali būti sudrėkę, kas dar labiau paskatina kūno atšalimą. Siekiant to išvengti, nukentėjusiajam teikiant pagalbą pagal MARCH algoritmą, būtina pašalinti tik tiek drabužių ir ekipuotės, kad būtų įmanoma prieiti prie žaizdos, drėgnus drabužius pakeisti sausais, o pabaigus įvertinimą vėl uždėti viršutinius rūbus ir kūno apsaugas, taip pat neguldyti tiesiai ant žemės, naudoti pramonines hipotermijos prevencijos priemones (Hypothermia Prevention and Management Kit, HPMK), užkloti termoizoliacine pirmos pagalbos antklode (angl. Survival Blanket), palapinsiauste, miegmaišiu, pledu ir pan., duoti gerti šiltų skysčių (jei nukentėjusysis gali ryti). Nesant alternatyvų, galima panaudoti kito asmens kūno šilumą.
Svarbu: nedėkite savaime sušylančios Ready-Heat antklodės iš hipotermijos rinkinio tiesiai ant odos, nes galimas nudegimas.
e (everything else) — kitos svarbios problemos
Akies sužalojimai.
Nors kiekvienoje pavojingoje situacijoje rekomenduojama naudoti akių apsaugas, akių sužeidimo rizika vis tiek išlieka. Svarbu sužeistą akį apsaugoti nuo tolimesnio audinių sužalojimo, todėl dėti spaudžiančio tvarsčio tiesiai ant akies NEGALIMA, nes negrįžtamai traumuojamos jautrios vidinės akies dalys. Pramoniniu būdų gaminami šiek tiek išgaubti akies apsauginiai dangteliai, tačiau padės bet kas, kas galėtų apsaugoti akį, jos nesuspaudžiant. Kaip ir odos sužeidimų atveju, reiktų pasirūpinti infekcijos prevencija, kuo skubiau pradedant naudoti antibiotikus.
Teikiant pagalbą galima greitai ir paprastai įvertinti sužeistojo regą:
– įžiūri spausdintas raides (viskas tvarkoje)
– mato pirštus (yra buvę ir geriau)
– skiria šviesą (reik tikėtis — tai ne šviesa tunelio gale)
– nieko nemato (ne kažką)
Jei rega sparčiai blogėja, o audiniai apie akį tinsta, galima įtarti kraujavimą į akiduobę, tokiais atvejais būtina skubi evakuacija.
Kitos žaizdos
Bet kuri žaizda, kuomet nepažeidžiama stambi kraujagyslė ar svarbus vidaus organas, nėra mirtinai pavojinga, tačiau gali atrodyti baisiai. Dažniausiai tai — įpjovimai ir žaizdos kūno išorėje, pavyzdžiui, dilbiuose, šlaunų išorinėje pusėje, sėdmenų ar pečių srityse. Kadangi stambiosios kraujagyslės išsidėsčiusios giliai kūne ir apsaugotos kaulų bei raumenų, paviršinės kūno žaizdos ne tokios pavojingos ir gali būti tvarkomos vėliausiai. Paprastai tokiam kraujavimui sustabdyti pakanka elementaraus spaudžiančio tvarsčio.
Kūno organų išvirtimas per žaizdą (evisceracija)
Nepaisant to, jog atrodo baisiai, evisceracija (pilvo sienos sužeidimas, kuomet per žaizdą iškrenta žarnų kilpos) dažnai nėra mirtinai pavojinga. Anksčiau buvo patariama iškritusias žarnas palikti kūno išorėje, susuptas į drėgną maišelį ir uždengtas plėvele (kad audiniai neišdžiūtų ir neatšaltų). Dabar, ypač numatant užsitęsusią evakuaciją, rekomenduojama iškritusias žarnas švelniai sugrąžinti atgal, jeigu tai įmanoma, o pačią žaizdą užsandarinti turimomis priemonėmis. Nors išvirtusių vidinių organų sugrąžinimas atgal į kūną didina infekcijos riziką, įrodyta, jog esant ilgam evakuacijos laikotarpiui tai atlikti yra saugiau paciento sveikatai, nei palikti organus kūno išorėje. Kaip ir kitų atvirų žaizdų atveju, skubiai pradedamas antibiotikų ir nuskausminamųjų skyrimas.
Nudegimai
Nudegimai tvarstomi sausu, steriliu tvarsčiu. Skausmui malšinti ir gijimui pagerinti galima naudoti specialius nudegimų tepalus ir hidrogelinius tvarsčius. Patys skausmingiausi — viršutinės kūno dalies, rankų ir tarpvietės nudegimai, šiais atvejais neretai pasireiškia skausminis šokas, todėl būtina adekvačiai nuskausminti. Nudegus didesnį plotą (>20% kūno paviršiaus ploto), žaizdų uždengimui ir hipotermijos profilaktikai nukentėjusįjį reiktų apkloti šilumą atspindinčiu užklotu ir pagal galimybes kuo skubiau evakuoti specializuotam nudegimų gydymui.
Svarbu: Jei nudegimas veide, reikia įvertinti ir nuolat stebėti sužeistojo sąmonę dėl galimo apsinuodijimo dūmais, taip pat kvėpavimo takų būklę dėl audinių tinimo ir kvėpavimo takų nepraeinamumo. Atsiradus kvėpavimo takų obstrukcijos požymiams (kimsta balsas, norisi kosėti, darosi sunkiau kvėpuoti), sužeistąjį reikia kuo skubiau pristatyti medikams.
Ilgųjų kaulų lūžiai
Kaulai imobilizuojami, įtveriant du gretimus sąnarius (pvz., riešą ir alkūnę dilbio lūžio atveju) ir apsaugant nuo kraujagyslių užspaudimo pasislinkusiais kaulų fragmentais. Skiriami atviri kaulų lūžiai — kai matoma žaizda lūžio vietoje, ir uždari — nėra matomų odos vientisumo pažeidimų. Kaulų lūžį galima įtarti, jei traumos metu buvo girdimas ar jaučiamas trakštelėjimas, pasireiškia didelis skausmas ir tinimas, pasikeitė galūnės ilgis, forma, judrumas, dingo pulsas ar jautrumas žemiau lūžio vietos, čiupinėjant girdimas ir jaučiamas gurgždėjimas (vadinamas krepitacija). Imobilizacija reikalinga, siekiant išvengti tolimesnių pažeidimų, apsaugoti kraujagysles ir nervus, sumažinti skausmą.
Imobilizavimo principai:
1. Imobilizuokite po vieną sąnarį aukščiau ir žemiau lūžio vietos.
2. Kuo mažiau judinkite galūnę.
3. Įvertinkite pulsą ir odos spalvą prieš ir po įtvaro uždėjimo — ar nepablogėjo?
4. Šlaunikaulio vidurinės dalies lūžio atveju reikalingas tempiamasis įtvaras, kurį gali uždėti tik to apmokytas pagalbos teikėjas.
5. Lauko sąlygomis galima panaudoti drabužių dalis, ginklus (ištaisyti!), lentas, šakas, dėžes, kilimėlius ir pan. Svarbu: nepamiršti paminkštinimo.
6. Prieš ir po įtvaro uždėjimo patikrinkite:
• pulsą toje galūnėje
• judesius — ar gali pajudinti pirštus?
• jutimus — ar jaučia prisilietimą?
Gaivinimas (CPR, dirbtinis širdies masažas)!!!!
Gaivinimas taktinėje aplinkoje netaikomas, nes retai būna sėkmingas traumos atveju, tuo tarpu sugaištamas laikas, patys gelbėtojai tampa lengvais taikiniais. Pradėjus gaivinimą pagalbos teikėjai gali būti nukauti, kiti nukentėjusieji nesulauks pagalbos, misija užtruks, mirtinai sužeistas karys liks miręs. Gaivinimo galimybė gali būti apsvarstyta iki evakuacijos fazės, tik jei staigi mirtis įvyko dėl:
- hipotermijos
- skendimo
- elektros iškrovos
- kitų netrauminių priežasčių
Kaklo imobilizacija
Kaklo ir stuburo imobilizacija netaikoma, jei sužalojimas kiauryminis (šautinis, skeveldrinis). Imobilizacija gali būti tikslinga, jei kaklo ar stuburo sužalojimas įvyko ar įtariamas dėl:
- kritimo iš aukštai
- greito nusileidimo virve
- sužalojimo transporto priemonėmis
- Taktinė situacija leidžia atlikti imobilizaciją
- Turimos tam priemonės
d (drugs and documentation) — vaistai ir dokumentacija
Vaistų rinkinys (angl. Combat Wound Medication Pack)
Optimalu, kad vienkartinė geriamų nuskausminamųjų ir antibiotikų dozė būtų iš anksto supakuota, kad vaistų tabletės nebarškėtų ir netrupėtų. Visos tabletės išgeriamos kartu, jei nukentėjusysis nepraradęs sąmonės, o patirta žaizda atvira. Vaistų rekomendacija:
· paracetamolis (2 tabletės po 500 mg), nuo skausmo, pradeda veikti greitai, bet veikia gana trumpai
· meloksikamas (15mg vieną kartą per parą), nuo skausmo, veikia lėčiau, bet ilgiau.
· moksifloksacinas (400mg vieną kartą per parą), antibiotikas, pasižymintis ilgu veikimu ir plačiu veikimo spektru
Nesąmoningų pacientų intraveninį nuskausminimą ir tolimesnį gydymą vykdo medicininis personalas.
Dokumentacija
Teikiant sisteminę pagalbą, reikalingas standartinių nukentėjusiojo kortelių (angl. TCCC Casualty Card) pildymas. Jose prieš perduodant nukentėjusįjį evakuacijai pažymimas sužeidimo laikas, mechanizmas, pobūdis, simptomai (sąmonės lygis pagal AVPU, bendros būklės pokyčiai, esama situacija ir pan.) bei taikytas gydymas.
Pildant kortelę ir perduodant informaciją, patogu naudotis MIST protokolu:
M (Mechanism of Injury) — traumos mechanizmas (šautinis, skeveldrinis sužalojimas ir pan.)
I (Injuries Sustained) — patirti sužalojimai (plėštinė žaizda, amputacija, pneumotoraksas, kt.)
S (Signs and Simptoms) — klinikiniai požymiai ir simptomai (gyvybiniai rodikliai — sąmonė, pulsas)
T (Treatment) — taikytas gydymas (turniketai, hemostatikai, imobilizacija ir pan.).
Tolesnė nukentėjusiojo priežiūra:
- Pastoviai stebėkite būklę
- Pabaikite pildyti TCCC kortelę ir pritvirtinkite prie nukentėjusiojo
- Paruoškite evakuacijai
- Gabenkite neštuvais, sutvarkykite laisvus diržų galus
- Kuo mažiau išrenkite, uždėkite atgal individualias apsaugas arba laikykite jas šalia
- Užtikrinkite evakuacijos taško saugą remiantis junginio standartinės veiklos procedūromis
Svarbu: gabendami nukentėjusįjį guldykite į jam patogią padėtį, nepameskite, prisekite diržus, paimkite ginklą.
Nepamirškite, kad tai tik rekomendacinio pobūdžio informacija.
Temos:
