Sveiki, gražuoliai ir gražuolės. Kaip ir žadėjome, serviruojame jums skaitalą apie kuopos lygmens operacijas mūšio mieste metu. 2004 m. lapkričio mėnesį vykęs mūšis dėl Faludžos jau buvo mūsų dėmesio centre, tačiau pasigilinus į detales, kai kurie ankstesni teiginiai ar vertimai keičiasi, kai nusileidi į taktinį lygį. Tą, tikėtina, pajausite skaitydami, bet turbūt tame ir pridėtinė vertė: žiūrėdami bendras strategines tendencijas, nepamatome detalių, kurios gali prieštarauti bendram vaizdui. Bet tos detalės yra svarbios, leidžia iš jų pasimokyti.
Tad jūsų dėmesiui — 1 pėstininkų divizijos (Big Red One), 2 pulko, 2 bataliono Alfa kuopos kova Faludžoje 2004 m lapkritį. Atkreipiame dėmesį, kad rėmėmės mūšyje dalyvavusių karių atsiminimais ir kita viešą informacija, todėl kartais buvo sunku „iškrapštyti“ detalesnius duomenis apie aprūpinimą (kiek ir kokia konkrečiai ginkluotė, kiek šaudmenų ėmė su savimi, koks kovinis komplektas, koks med. aprūpinimas, ryšiai ir pan.)
Pasirengimas. Prieš misiją Irake, Alfa kuopa vykdė taikos palaikymo misiją Kosove. Anot karių, tai buvo nuobodžiausias žemėje operacijos rajonas. Jie patruliuodavo be šalmų ir liemenių, jautėsi tarsi kurorte. Tai pėstininkams žymiai pavojingiau nei aštriadantis priešas su „kalašu“. Tai suprasdami, bataliono ir kuopos vadas, kuopininkas, būrių vadai darė viską, kad kovinis padalinys ne tik netinginiautų, bet tobulintų savo kovos įgūdžius. Atsiradus progai kuopa drill‘ino patruliavimo, artimos kovos (CQB) įgūdžius. Ir šaudė, šaudė, šaudė.
Po to batalionas ir kuopa grįžo į Vokietiją ir sužinojo, kad vyks į Iraką. Karas jau buvo prasidėjęs, ir pradžioje aukštesnė vadovybė manė, kad jis laimėtas. Todėl Big Red One kariai rengėsi taikos palaikymo misijai. Nepaisant to bataliono ir kuopos, vadovybė neatleido vadžių ir suintensyvino pasirengimą. Net šovinius vogdavo iš tinginiaujančių kitų dalinių. Dėl to ne itin buvo patenkintos karių ir karininkų šeimos, tačiau vadai išliko kieti ir profesionalūs. Citata:„If we don’t train, we don’t come home. Shut up and stop complaining. We’ll be home when we’re done“.
Atvykę į Iraką, ir patekę į karą, Alfa kuopa naudojosi savo įdirbiu ir tarp operacijų tęsė pasirengimą. Sužinojus, kad laukia mūšis mieste Faludžoje, vis daugiau dėmesio skirta kovai apgyvendintoje vietovėje (su kovine technika ir be), sprogdinimo darbams, artimai kovai ir pastatų „valymui.“ Atskirų karių nuomone, tai jau buvo mokytojo mokymas — kariams pagrindiniai principai jau įkalti į galvą (jie tai darė jau du metus), tad jau visi veiksmai privesti iki automatizmo. Svarbiausia, į ką atkreipė dėmesį vienas iš skyrių vadų, tai raumenų atminties, ginklo valdymo (nuo greito užtaisymo iki dėtuvės įdėjimo į krepšelį) ir šaudymo drill‘inimas.
Tačiau ne viskas buvo taip šviesu ir gražu. Mūšio dėl Faludžos išvakarėse kuopa kaip vienetas buvo susidirbusi ir pasirengusi kovai. Tačiau, rengiantis operacijai, vadovybė iš kuopos išėmė vieną būrį (su Bradley), ir priskyrė kovos inžinierių bei tankų būrius. Jų gilesnei sąveikai ir integracijai laiko nebebuvo. Atlikę bendrus veiksmų koordinavimo ir standartinių veiksmų procedūrų patikrinimus, Alfa kuopos kariai su priskyrimais laukė įsakymo pradėti kovą. Tuo pačiu, nei su šalia esančia kita bataliono taktinės grupės kuopa ir jūrų pėstininkais tinkamos sąveikos atlikti nebuvo. Tikėtinai, tai sąlygota spaudžiančio lauko ir plano paprastumo (apie jį vėliau), tačiau visgi mūšyje paaiškėjo, kad tokia gilesnė sąveika buvo būtina.
Struktūra
- Vadovavimo elementas (2 Bradley, M113)
- Žvalgai (iš surinktos informacijos sunku spręsti, ar tai buvo iš būrių sudaromos žvalgų grupės, ar atskirai veikiantis žvalgų būrys, ar brigados lygmens žvalgai)
- 1 būrys (4 Bradley)
- 2 būrys (kovos inžinieriai 6 M113, 2 ACE, sunkvežimis)
- 3 būrys (4 Bradley). Jų sudėtyje veikė būrių veiksmus koordinuojantis ir informaciją kuopos vadui apdorojantis kuopos vado pavaduotojas
- 4 būrys (4 tankai)
- Aprūpinimo ir paramos grupė (kuopininkas, paramedikai, M113)
Vadovavimo grandinė
Kuopai ilgą laiką vadovavo kapitonas Doug Walter. Apie jį tiek karininkai, tiek kariai atsiliepė kaip apie puikų lyderį ir taktiką. Tačiau prieš pat kuopai išvykstant į Iraką, kpt. D. Walter susirgo, ir vadovavimą perėmė kpt. Sean Sims. Jis nedarė jokių revoliuciją, tiesiog tinkamai ir skrupulingai tęsė tai, ką darė kpt. D. Walter.
Prasidėjus mūšiui dėl Faludžos, vadovavimo grandinė buvo aiški iki tol, kol žuvo kuopos vado pavaduotojas, o vėliau ir pats kuopos vadas. Panašu, kad aiški vadovavimo grandinė prieš mūšį nebuvo nustatyta, ir „paradui“ ėmė vadovauti kuopininkas. Nors vyriausias iš būrių vadų raportavo bataliono vadui ir priėmė jo įsakymus dėl tolesnių operacijų. Bet grįžus į kuopą reikėjo spręsti dėl puolimo taktikos ir kitų dalykų, ir karininkas nusilenkė kuopininko ilgamečiai patirčiai ir lyderystei. Pats kuopininkas labai bravūriškai pasakojo, kaip jis perėmė kuopą, parodė lyderystę ir išgelbėjo pasaulį. Karininko, turėjusio vykdyti kuopos vado funkcijas, nuomonė kita. Jo žodžiais kalbant, kuopininkas kėlė daugiau chaoso (nurodė kuopai pulti kovinėje technikoje, kai bataliono vadas norėjo puolimo pėsčiomis; vesdamas kuopą į susitelkimo rajoną ją pametė ir pan.), nebuvo savo vietoje, blogai vykdė paramą ugnimi.
Kas teisus, sunku pasakyti, tačiau akivaizdu viena — kuopininkui vertėjo nuleisti gazą ir mažiau mojuoti savo ilgiu, o karininkui kai reikėjo kelnėse paieškoti kiaušų, o ne po 2 metų inkšti, „koks negeras tas kuopininkas“. Žinoma, šito chaoso nebūtų buvę, jei vadovavimo grandinė būtų buvusi aiški. Viskas išsisprendė, kai kuopą perėmė pasveikęs ir tuomet štabe tarnavęs pirmasis kuopos vadas kpt. D. Walter.
Bendras planas. Svarbu akcentuoti, kad didelėse operacijose taktinio vieneto, ypač kuopos, planavimas yra itin apribotas. Alfa kuopa buvo sudėtinė 2 bataliono taktinės grupės dalis. Taktinę grupę sudarė Alfa kuopa, veikianti ryčiausiame miesto kampe, jai iš dešinės veikė priskirti to paties 2 pulko 63 mechanizuoto bataliono padaliniai, artilerija, priskirti Irako kariuomenės padaliniai. Taktinei 2 bataliono taktinei grupei iš dešinės buvo jūrų pėstininkų 3 pulko 1 bataliono taktinė grupė, o iš kairės — 5 kariuomenės pulko 1 batalionas (vykdęs flango ir kelio saugą).
Miestas aukštesnės vadovybės buvo suskirstytas į sektorius ir fazines linijas, kuriose ir turėjo veikti smulkesni daliniai. Taikiniai, kuriuos turės užimti, ir ribos, kurias turės pasiekti Alfa kuopa taip pat buvo nurodyta aukštesnės vadovybės.
Alfa kuopos užduotis atrodė aiški — judant iš šiaurės į pietus „šarve“ pasiekti fazinę liniją Linda, ir tada 300–400 metrų „valyti“ pastatus iki pat fazinės linijos Fran. Šiaurinėje jos dalyje užimti gynybą, papildyti atsargas ir laukti tolimesnių nurodymų. To tikslas — užtikrinti fazinės linijos Fran (tuo pačiu tiekimo kelias „Mitchigan“) saugumą ir tinkamą pajėgų aprūpinimą. T.y. kuopai nekelta užduotis „išvalyti“ visą operacijos rajoną, o kuo skubiau pasiekti fazinę liniją Fran. Todėl ir planuota maksimaliai „išvalyti“ jos apylinkes, turbūt tikintis, kad iš užnugario einantys Irako kariuomenės padaliniais užtikrins užnugario saugumą. Kuopa neturėjo aiškių užduočių po to, kai pasiektų fazinę liniją Fran.
Mūšis iki fazinės linijos Fran
Rikiuotė. Kuopos vadas, atsižvelgdamas į vietovę, užduotį ir turimus pajėgumus mūšio rikiuotės formavimo vietoje kuopą suskirstė taip:
- Priekyje veikė brigados žvalgai
- 1 būrys su priskirtu tankų skyriumi (2 tankai). Tankai buvo priekyje ir ne tik vedė būrį, bet ir užtikrino maksimalią ugnies galią. Jiems iš paskos stovėjo likęs būrys
- Po to stovėjo kuopos valdymo grupė
- Po to 2 būrys (inžinieriai)
- 3 būrys (tankų skyrius priekyje, iš paskos — likęs būrys)
- Aprūpinimo ir paramos grupė (vadovauja kuopininkas)
Ryšiai. Nors kuopos karininkai ir kuopininkas buvo patenkinti ryšiais, vienas skyriaus vadas atkreipė dėmesį į „nedidelę smulkmeną“ — pradėję judėti link atakos pradžios linijos jie suprato, kad dirba ant jūrų pėstininkų dažnio. Eteris rėkė apie marinų sužeistus, Alfa kuopos vadas rėkė, kad tai ne marinų radijo dažnis. Chaosas. Tad vietoj to, kad visu greičiu veržtųsi į miestą, likus 80 m iki miesto Alfa kuopa privalėjo keisti dažnius visame tinkle.
Veiksmai atakos pradžios linijoje. Atlikus žvalgybą, smogė artilerija, ir inžinieriai susprogdino kuopos atakos pradžios liniją (išvalė nuo minų ir nuo ISU). 19:00 pirmasis į miestą įsiveržė 3 būrys (judėjimas iš rikiuotės galo), kol kiti padaliniai dengė jo judėjimą. Po to veržėsi 1 būrys, kuopos valdymo grupė, 2 būrys (inžinieriai) ir aprūpinimo ir paramos grupė.
Pirmas kuopos karys žuvo dar tinkamai neprasidėjus operacijai. Kai koviniai daliniai sugužėjo į miestą, ryšius su Irako kariuomenės padaliniais užtikrinantis karys bandė įvesti irakiečius į miestą. Šie nesugebėjo įvažiuoti per pažymėtą vietą ir užklimpo. Bandant ištraukti transportą, Alfa kuopos karys buvo pašautas. Sunku pasakyti, ar tai buvo paklydusi kulka, ar snaiperio šūvis, tačiau visgi Alfa kuopa patyrė pirmus nuostolius. Sužeistieji ir žuvusieji buvo vežami į prieš tai pasiektą ir saugą fazinę liniją, o galutinis sužeistųjų surinkimo punktas buvo kuopos mūšio rikiuotės formavimo vietoje (miesto prieigose).
Taktika. Didžiąją dalį sėkmingo įsiveržimo sukūrė geras ugnies koreguotojų ir artilerijos darbas. Važiuodami pietų link, kariai matė sudaužytas priešų pozicijas, tysančias lavonų krūvas, ginklų ir įrangos dalis. Taip pat persvarą ugnimi užtikrino C-130 ir A10, sukantys ratus virš miesto.
1 ir 3 būrys turėjo savo taikinius ir tiesiogiai negalėjo paremti vienas kito. Jie judėjo atskiromis gatvėmis. Kita vertus, vienam būriui pasiekus numatytą objektą, kitas būrys verždavosi į priekį ir taip užtikrindavo viso padalinio judėjimo greitį. Skyriaus lygmenyje buvo suskirstyta į dvi grandis su Bradley. Jos gatvėmis judėjo remdama viena kitą. Sutikus rimtą pasipriešinimą taktika buvo tokia — pirmi ugnį atidengią tankai, tuomet Bredlay, po to šaunamos TOW raketos, ir tada, jei yra poreikis, į pastatus juda pėstininkai.
Nepaisant to, kad didžioji dalis kautynių šioje fazėje vyko iš technikos, visgi judant iki fazinės linijos Fran teko lipti iš technikos ir valyti pasipriešinimo židinius. Čia pasitarnavo ne tik geras fizinis ir taktinis pasirengimas, bet ir išradingumas. Vienas skyriaus vadas ant savo Bradley vežiojosi ilgas kopėčias. Nors visi jį vadino idiotu, tačiau būtent jos pasitarnavo pereinant nuo vieno pastato stogo link kito ir taip užimant geresnę šaudymo poziciją.
Pasikeitimai plane Nr.1. Pasiekus fazinę liniją Linda, kuopa gavo įsakymą kuo skubiau su technika veržtis link fazinės linijos Fran. Priminsime, kad pirminis planas buvo pasiekus Linda „valyti“ pastatus iki Fran. Toks pasikeitimas aiškintinas tuo, kad Alfa kuopa užtruko, naikindama židinius, o kiti padaliniai jau buvo pasiekę fazinę liniją Fran. Tad Alfa kuopai teko skubėti.
Gynyba ir reorganizacija. Apie vidudienį užėmus pastatus šiaurinėje fazinės linijos Fran pusėje, kuopa užėmė gynybos pozicijas. Priešas kitoje kelio pusėje turėjo gerai įrengtas pozicijas, paruoštus šaudymo sektorius ir užgriuvo kuopą ugnimi. Alfa kuopa atsakė šaulių ginklais, TOW ir Javelin raketomis, tankų ir Bradley ugnimi, kvietė artileriją ir aviaciją. Kol Alfa kuopa laikė pozicijas, atvyko aprūpinimas. Karių nuomone, aprūpinimas buvo puikus, jie šaudmenų ir įrangos galėjo gauti tiek, kiek paprašė. Kuopa greitai atgavo kovingumą, išvežė sužeistus ir laukė tolimesnių nurodymų.
Atgal į šiaurę
Pasikeitimai plane Nr.2. Alfa kuopa fazinę liniją saugojo 2 dienas. Tačiau gynybinėmis užduotimis šis laikas neapsiribojo, kadangi teko visas tas dvi paras „valyti“ savo užnugarį. Tai lėmė dvi priežastys:
- Alfa kuopos užduotis nebuvo „valyti“ visą atsakomybės sektorių, o pasiekti fazinę liniją Fran, pagal galimybes apeinant galimus pasipriešinimo židinius. To išdavoje užnugaryje liko bent dvi mečetės, kurios buvo pasipriešinimo židiniais. Dėl religinių sumetimų, jas turėjo užimti Irako kariuomenė, tačiau ji su šia užduotimi akivaizdžiais nesusitvarkė. Maža to, Alfa kuopos sektoriuje buvo bent du dideli ginklų cache, ir bent viena stambi ISU gamybos vieta. Puolimo metu pietų link, Alfa kuopa viso to nesunaikino, tad vėliau teko srėbti bėdas.
- Jūrų pėstininkai, veikiantys 2 bataliono taktinės grupės dešinėje, judėjo lėčiau nei pėstininkai (jie nuosekliau valė savo atsakomybės sektorių, be to, jų ginkluotė buvo lengvesnė nei 2 bataliono). Atsiradus tarpui tarp 2 bataliono (tame tarpe ir Alfa kuopos) užimtos teritorijos ir dešinėje jūrų pėstininkų neužimto ruožo, gynėjai plūstelėjo į jau neva saugų 2 bataliono užnugarį.
Matydami šią problemą, bataliono ir kuopos vadai priėmė sprendimą vykdyti kovos patrulius į savo užnugarį. Ši užduotis daugiausia kliuvo 2 būriui (inžinieriai) ir 3 būriui. Svarbu pastebėti, kad šie du padaliniai vykdė užduotis atskirai ir labai menkai rėmė vieni kitus. Inžinierių būrio užduotis buvo ieškoti ginklų saugyklų, sprogmenų ir juos neutralizuoti. 3 būrys turėjo naikinti pasipriešinimo židinius.
Taktika. Didžiausia kova užvirė aplink Husein bin Ali mečetę, kur ir buvo didžiausią ginklų cache, ISU gamyklų sankaupa. 3 būrys čia susidūrė su itin rimtu pasipriešinimu. Priartėjus prie vieno iš pastatų ir išspyrus duris, tiek tas namas, tiek aplinkiniai pratrūko ugnimi. Tik taktiškas priartėjimas ir saugių priedangos pozicijų užėmimas išgelbėjo nuo didesnių aukų. Ne veltui vienas skyrių vadų šaipėsi iš SWAT taktikos gerbėjų ir Majamyje nusikaltėlių namus šturmavusių karo ekspertų. Mūšis mieste turi savo taisykles, ir visi „traukinukai“ čia netinka.
Alfa kuopos kariai ribotai galėjo naudotis savo ugnies galios pranašumu. Aukštos tvoros, arti esantys pastatai, palmės trukdė ne tik stebėjimą, bet šaudymą iš Bradley, ką jau ten kalbėti apie Abrams.
Todėl didžioji našta teko pėstininkams, besibraunantiems nuo pastato link pastato. Buvo sprogdinamos sienos, tvoros tam, kad įsiveržti per labiau netikėtą ir saugią puolantiems vietą. Svarbu pastebėti, kad pirmas į pastatą eidavo kulkosvaidininaks su SAW (M249) ir užtikrindavo persvarą ugnimi. Tada skriedavo granatos ir visa, kas liko.
3 būrys buvo užspiestas keliuose pastatuose. Negelbėjo nei artilerija, nei kovinė technika (dėl aukščiau minėtų priežasčių). Didžiausią iššūkį kėlė galingai užbarikaduotas pastatas, kuriame laikėsi keletas gynėjų. Seko ne tik karių šaudmenys, bet ir kantrybės bei moralės atsargos. Kilo grėsmė, kad ims šlubuoti disciplina. Prie viso to Alfa kuopos PSYOPS komanda sugalvojo demoralizuoti priešą ir ėmė per garsiakalbius leisti metalą. Tokia priemonė atsiliepė ir patiems Alfa kuopos kariams. Jie buvo ir taip pavargę, o dar tas iš proto varantis trenksmas nepadėjo kautis itin sudėtingomis sąlygomis.
3 būrio vienas skyriaus vadas nusprendė imtis lyderystės ir prasibrauti į priešais esantį namą, kuriame jau buvo sužeistųjų. Sukoncentravęs paramos ginklų ugnį, ir nukreipęs dėmesį granatų sprogimais, jis su keliais bendražygiais įsiveržė į priešais esantį namą. Jame girdėjosi sužeistųjų amerikiečių klyksmai ir irakiečių pokalbiai, šaudymas. Tamsoje įsiveržusieji bandė naudoti naktinio matymo įrangą, tačiau ji ne visai gelbėjo (nebuvo kitų šviesos šaltinių, kurie atspindėtų šviesą, o šūvių liepsnos akino). Nepadėjo ir būrininkas, kuris kas kelias akimirkas per radijo stotį reikalaudavo raporto. Skyriaus vadas jį pasiuntė kuo toliau ir tęsė užduotį.
Jis netikėtai atsidūrė priešais irakietį. Ginklų nebuvo kaip naudoti, tad teko kautis rankomis ir parankinėmis priemonėmis. Smogta ginklais, šalmu, irakietis panaudojo armatūrą. Imtynių ir sėkmės dėka, amerikietis pakišo po savimi irakietį. Kol skyriaus vadas ieškojo peilio, irakietis iš pradžių jam įkando į ranką, o paskui į kiaušus (taip, į kiaušus). Visgi pėstininkas priešo nepaleido. Pagaliau radęs peilį, jį subadė.
Galų gale kuopos vadas iškvietė aviaciją, ir pasipriešinimo židinys buvo sunaikintas JDAM pagalba. Kur tuo metu buvo 2 būrys, t.y. inžinieriai, kurie galėjo ženkliai prisidėti prie prasiveržimo į pavojingą objektą, sunku pasakyti.
Sąveika Nr.1. Bradley atakuojant vieną pastatą, jo 25 mm sviediniai rikošetavo ir nuskriejo į vakarus. Ten veikę jūrų pėstininkai pamanė, kad juos atakuoja priešas ir atsakė rimta ugnimi. Negelbėjo niekas, įskaitant ir kuopos vadovybės bandymai susiekti su jūrų pėstininkais. Jie daužė draugiškų pajėgų pozicijas. Galų gale Blue-on-Blue nurimo, tačiau tai daug pasakė apie sąveikos tarp dalinių lygį bei apie galimybes saugiai naudoti kovinę techniką.
Mūšis piečiau fazinės linijos Fran
Planas. Po dviejų dienų nuspręsta, kad batalionas, kartu ir Alfa kuopa, kirs fazinę liniją Fran ir judės į industrinį rajoną (į pietvakarius). Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas prasiveržti, planuota vėl inžinierių pagalba sprogdinti atakos pradžios liniją, tačiau šios minties atsisakyta. Bijota, kad išsprogdinti keliai trukdys technikai judėti, ir taip sukels problemas įvykdyti užduotį. Planuota, kad būriai judės provokuodami priešą išduoti savo pozicijas, tada atsitrauks ir kvies netiesioginę ugnį, aviaciją, arba atakuos iš savo didesnės galios ginklų (tankai, Bradley, TOW, Javelin). Šias operacijas planuota vykdyti tamsiu paros metu, o ryte tikėtasi pailsėti šią karuselę pratęsiant vakare.
Veiksmai pasalos metu. Pirmą naktį viskas ėjo pagal planą, tačiau ryte atėjo įsakymas toliau stumtis į pietus. Kuopa pasirengė ir ėmė vykdyti įsakymą. Įvažiavusi į priešo parengtą kompleksinę pasalą, Alfa kuopa buvo atakuojama iš įvairių pusių. Panašu, priešas taikė spiečiaus taktiką, nes kuopos kariai sunkiai galėjo suprasti, iš kurios pusės yra atakuojami. Įdomu, kad pasala buvo įrengta gana atviroje vietovėje, tačiau daug duomenų apie Alfa kuopos netiesioginės ugnies naudojimą nėra. Iš dalies, tai galima paaiškinti tuo, kad dalis priešo ugnies ėjo iš vakarų — ten buvo jūrų pėstininkų atsakomybės rajonas. Turbūt niekam nesinorėjo ankstesnės Blue-on-Blue istorijos pasikartojimo. Tačiau a) buvo galimybė netiesiogine ugnimi atakuoti kitas priešo pozicijų vietas (minima, kad atakavo iš įvairių pusių, ne tik iš vakarų); b) galima buvo prašyti jūrų pėstininkų paremti ugnimi ir manevru jų atsakomybės sektoriuje; c) bandyti kuo greičiau nutraukti kontaktą ir trauktis iš pavojingos vietos (ką diktavo standartinės veiksmų procedūros). Tačiau niekas iš to nebuvo atlikta. Vietoj to, būriai skyriais užiminėjo aplinkinius pastatus, bandė patekti ant stogų ir atidengti efektyvią ugnį, tačiau mūšio eigos perlaužti nepavyko.
Mūšio valdymas buvo sudėtingas, kadangi kuopos vadas nebuvo transporte, o kovojo pėsčiomis. Dėl to su juo sunku buvo susiekti radijo stotimi, jis nematė viso mūšio paveikslo. Pačioje mūšio pradžioje buvo nukautas kuopos vado pavaduotojas ltn. Ed Iwan. Jis buvo atsakingas už būrių bendradarbiavimą ir raportavimą kuopos vadui, tad tai prisidėjo prie prasto situacijos valdymo.
Tik kai buvo pažeistas vienas kuopos tankų, kariai gavo įsakymą atsitraukti. Pirmas vyko kuopininkas su paramos grupe (su žuvusiais ir sužeistaisiais). Kuopa persigrupavo ankstesnėje fazinėje linijoje, miesto rytuose.
Kuopos vado žūtis. Kuopai persigrupavus, bataliono vadas nurodė palaukti tamsos ir tada atakuoti vėl. Tiesa dabar bataliono vadas nurodė Alfa kuopai ir 2–63 padaliniams susikeisti sektoriais. Susprogdinus atakos pradžios liniją, kuopos pajudėjo.
Alfa kuopa sistemingai valė savo operacijos rajoną, nelaukdami inžinierių patys sprogdino ginklų ir sprogmenų sandėlius. Svarbu paminėti, kad užėmę pastatą, kariai aprašinėjo tai, ką rasdavo ir perduodavo aukštesnei vadovybei. Tad nenuostabu, kad per naktį jie pasistūmėjo tik apie kilometrą.
Taip tęsėsi kelias dienas. Atrodė, kad padėtis rimsta, Alfa kuopa ėmė CNN demonstruoti, ką jiems pavyko sumedžioti anoje fazinės linijos Fran pusėje. Tuomet paaiškėjo, kad kuopos valdymo grupė pateko į kontaktą, o kuopos vado kpt. Sims buvimo vieta nežinoma. Pasirodo, kuopos vadas su valdymo grupe buvo pagrindinių pajėgų priekyje, įeidinėjo į pastatus, lipo ant stogų ir ieškojo geresnių stebėjimo vietų artilerijos ir aviacijos taikiniams nurodyti (Karlai???). 1 būrys ėmėsi paieškos, tačiau taip pat pateko į kontaktą. Visgi sutelktomis kuopos pastangomis pavyko deblokuoti kuopos valdymo grupę ir išvežti žuvusį kuopos vadą, kitus žuvusius ir sužeistus karius. Kuopa grįžo į ankstesnę fazinę liniją. Atsitraukus, į tą vietą, kur žuvo kuopos vadas smogė amerikiečių artilerija. Po pusvalandžio ataka atsinaujino. Kuopa judėjo kovinėje technikoje, priekyje taikinius naikinant artilerijai ir aviacijai. Kuopos vairą po 24 h po kpt. Sims žūties perėmė pirmasis kuopos vadas kpt. Walter, ir sėkmingai ir agresyviai puolė. Tris dienas Alfa kuopa „valė“ savo sektorių, kol jų operacijos rajoną perėmė jūrų pėstininkai.
Sąveika Nr. 2. Bataliono vadas nurodė vykti padėti įstrigusiems jūrų pėstininkams. Kad išvalytų jų sektorių, Alfa kuopa turėjo pravažiuoti per jūrų pėstininkų gynybines pozicijas, tačiau pastiprinimui atvykus, marinai pareiškė, kad jų pozicijos yra tobulos ir turi likti paslaptyje, todėl nieko jie niekur nepraleis. Vyko ilgas ir malonus pokalbis, kol visgi Alfa kuopa buvo priversta vykti padėti tiems patiems jūrų pėstininkams aplinkiniu keliu.
Išmoktos pamokos
Rengtis ateities mūšiams reikia dabar.
Kovinis rengimas — tai nesustojantis cikliškas procesas. Padalinys turi tobulinti visus svarbiausius įgūdžius, nesvarbu, kas dabar trendina RAND turimuose ar ekspertų taktiniuose kariniuose forumuose. Padaliniui reikia mokėti VISKĄ, nes užduotis greitai gali virsti iš taikos įvedimo į kruviną mūšį mieste.
- Čia lemiamas yra vadų vaidmuo. Jie privalo būti reiklūs, išradingi ir bjaurūs, rengti žemesnius vadus ir karius kovos sąlygomis, su minimumu komforto ir maksimumu streso. Tik taip įmanoma išlikti gyviems ir įvykdyti užduotį.
- Mūšyje mieste pergalę lemia geras standartinių veiksmų procedūrų įsisavinimas ir gebėjimas lanksčiai jas taikyti.
- Individualus rengimas mūšyje mieste yra lygiai svarbus kaip ir didelių vamzdžių galia. Fizinis pasirengimas, artimos kovos įgūdžiai (jei norit, kad nenukąstų kiaušų), sprogdinimo darbai, medicina, situacinis šaudymas, dėtuvių keitimas ir patogi ekipuotė (karys žino, kur kas yra ir lengvai gali pasiekti) yra raktas į sėkmę.
Vadas ne kariauja, o vadovauja.
Nepriklausomai nuo vado „dydžio“, jis, ir tik jis yra atsakingas už padalinio gyvybingumą. Jo darbas yra ne tik parengti padalinį taip, kad jam žuvus kuopa ar būrys toliau kautųsi. Jo užduotis sudėlioti aiškią vadovavimo grandinę, jei pats žūtų. Tai kovinio įsakymo ABC (tik Alfa kuopoje šiuo klausimu pasirodo buvo beraščiai).
Jei yra priskirti daliniai, vadas privalo juos maksimaliai integruoti į padalinį. Esmė yra užduotis ir vado sumanymas, o priskirti padaliniai turėtų padėti ją įgyvendinti, o ne atlikti savo „ekspertinę“ užduotį. Jei su tankais Alfa kuopai pavyko puikiai, tai inžinierių potencialas svarbiausiuose atakos taškuose buvo išnaudotas prastai (nes jie vykdė savo užduotis kituose vietose, vadas nebeturėjo laiko jų atšaukinėti). Kitais žodžiais tariant, padalinys su priskyrimais turi veikti vienam tikslui, ir būti ne skill oriented, bet task oriented.
Patekus į kontaktą, vadas neturi ieškoti kulkos, jis turi vadovauti padaliniui. Lyderystė ir narsa sunkioje padėtyje leidžia patraukti karius paskui save, įvykdyti užduotį ir gelbėti karių gyvybes, bet kai tai yra savitikslis veiksmas, jis žlugdo padalinį. Įsitraukęs į mūšio sūkurį, vadas negali priimti adekvačių sprendimų. „Geriau avinų kariuomenei vadovaujantis liūtas, nei liūtu kariuomenei vadovaujantis avinas“ — tai posakis, parašytas krauju.
Veikiant didelių operacijų metu taktinio lygmens vadas labai mažai gali įtakoti planą. Tačiau jis gali padaryti tai, kas nuo jo priklauso. Sąveika su velniais iš kairės ir dešinės — bene svarbiausias darbas. Bataliono ar brigados vadas tikrai nešliaužios tarp kuopų ir nederins tarpusavio veiksmų. Tai paties kuopos vado reikalas. Būtina susiderinti:
- Veikimo ribas
- Savo pozicijas (gynyba) ar atakos objektus (puolimas)
- Pagrindines artilerijos ir aviacijos smūgių vietas savo atsakomybės rajone
- Ryšių dažnius ir atpažinimo signalus
- Vienas kito aprūpinimo ir medicinos punktus
- Tarpusavio pagalbos veiksmus, jei tokių reiktų
Netrukdykite vyrams dirbti.
Mūšyje mieste svarbiausia yra leisti kariams naudoti tai, ką jie išmoko. Idealiu atveju, bataliono ar aukštesni vadai neturėtų kištis į jų iškeltų uždavinių įgyvendinimo turinį. Deja, didelių operacijų, ypač miesto sąlygomis metu, to išvengti yra neįmanoma. Tačiau kiekvienas karininkas (nuo brigados iki būrio vado) turi suprasti, kad pirmiausia kariauja kariai. Jie veržiasi į pastatus, juos „valo“, užiminėja gatves. Tad vadai pirmiausia turi galvoti ne kaip jų genialus planas bus įgyvendintas — juk jis keisis šimtą kartų, nes tai mūšis mieste, brolau — o kaip savo lindimu į eterį, kvailais raportų reikalavimais, ar naujom nerealiom užduotim netrukdyti skyriui daryti tai, ką jis atėjo daryti.
Ugnies persvara yra lemiantis vaidmuo. Nesvarbu, kokia kieta kuopa yra, tačiau atsirėmusi į gerai parengtą gynybą mieste ji greitai pasprings krauju. Artilerija ir aviacija turi atidirbti taip, kad kuopa kuo lengviau galėtų vykdyti savo užduotis. Tačiau labai svarbu, kad kuopos artilerijos koreguotojai (jie privalo būti) neužsiimtų saviveikla ir nurodytų atakuoti tuos taikinius, kuriuos patvirtina juos matę kariai. Kuopininko taškymasis ugnies užduotimis po kuopos vado žūties gal ir atrodo įspūdingai, tačiau efektyvumas buvo itin abejotinas. Ne tik švaistomi šaudmenys, tokie smūgiai gali sukelti grėsmę saviems.
Mūšis mieste — tai bičių avilys, kur koks nors šūdas gali parskirsti iš bet kurios pusės. Todėl būtina (GYVYBIŠKAI SVARBU) nustoti visiems vaidinti SOP‘us ir link pastatų judėti „traukinukais“. Jei Alfa kuopa būtų taip judėjusi, toje mėsmalėje, tikėtina, visa ir būtų žuvusi.
Saugus judėjimas, priedangų išnaudojimas ir gebėjimas koncentruoti turimas ugnies priemones — tai yra raktas į sėkmingą puolimą mieste. Ne tiek svarbu, ar yra galinga šarvuota technika, nes neretai ji mieste tampa ženkliai mažiau efektyvi dėl riboto matomumo ir ginklų panaudojimo. Turi būti tam tikra sistema, kaip naudoji savo ugnies priemones. Alfa naudojo piramidės būdą — pirmiausia smogdavo didžiausi ginklai (pvz. tankai), po to mažesni (Bradley), po to dar mažesni (TOW). Tai leido prispausti priešą ir leisti pėstininkams priartėti prie objekto.
