Rusijos tankai

Locked N' Loaded · 2021-03-17

Sveiki, parako uostytojai. Taigi — ilgai brandintas tekstas apie Rusijos tankus. Iš karto turime nuvilti tuos, kurie čia tikisi perskaityti kuo T72B3 skiriasi nuo T90, kokie varikliai, pabūklų galimybės, kas blogai, o kas gerai ir pan. Čia nesigilinsime į technines detales. Preliminarias Rusijos tanko technines galimybes galima įsivaizduoti pažiūrėjus į mūsų darytą T72B3 apžvalgėlę (http://bit.ly/2OWzKK6). Šio straipsnio esmė yra suprasti, kaip Rusija šias mašinas planuoja naudoti kare, kokia jų „popierinė” taktika, kaip tankai ir jų padaliniai pasirodė realiomis kovinėmis sąlygomis.

Struktūra

Rusijos gynybos ministerija mums praneša, kad tankų pajėgos — tai svarbiausia Sausumos pajėgų smogiamoji jėga, veikianti daugiausia su motošaulių (t.y. mechanizuotų pėstininkų) daliniais svarbiausiose kryptyse. Atkreipiamas dėmesys, kad gynyboje tankai remia motošaulius, rengia kontratakas. Puolime jie smogia gilius, priešo pajėgas perkertančius smūgius, išnaudoja pasiektą sėkmę ir visus žodž ten triuškina ir mala į miltus bla bla bla. Ypač pažymima, kad tankų pajėgos geba geriausiai išnaudoti branduolinio smūgio efektą ir per trumpiausią laiką pasiekti pergalę. Pabrėžiama, kad tankų daliniai gali kautis dieną ir naktį toli atsiplėšę nuo savų pajėgų (t.y. autonomiškai).

Kaip tai realiai veikia ant žemės — kiek vėliau. Pažvelkime, kas gi sudaro šias pajėgas. Reikia atkreipti dėmesį, kad jų statusas ir struktūra yra kiek kitokia nei, pavyzdžiui, Oro desanto pajėgų. Desantininkų atveju jie yra sutelkti po viena vadovybe, turi savitas užduotis ir infrastruktūrą. Tankų pajėgų atveju padėtis kiek kitokia. Jas sudaro:

• Atskiri tankų daliniai (pvz. 1 — oji tankų armija, 6 — oji tankų brigada ir pan.) — tai dalinys, turintis savo vadovybę, logistinę sistemą ir savitas užduotis, paremtas tankų veikimo specifika. Reikia pasakyti, kad tai nereiškia, jog tankų dalinys sudarytas tik iš tankų. Tankai čia — pagrindinė smogiamoji jėga, tačiau dalinyje yra žvalgybos, motošaulių, artilerijos, EW, oro gynybos, logistikos daliniai. Taip tankų dalinys ne tik turi kumštį, bet prasiveržęs gali „užsidengti“ savo flangus (motošauliai), užtikrinti paramą ugnimi (prisimename, kad RF be artilerijos — nė žingsnio) ir veikti autonomiškai.
• Tankų daliniai ir padaliniai, veikiantys kitų dalinių sudėtyje, pvz., tankų batalionas veikiantis motošaulių brigadoje, ar tankų kuopa bataliono taktinėje grupėje (apie tai rašėme čia http://bit.ly/2I92DiK). Tai reiškia, kad tankai veikia kartu su mechanizuotais pėstininkais. Tankų dalinys šiuo atveju leidžia prasiveržti iki kur reikia, kad motošauliai galėtų įsitvirtinti/užimti tą vietovę. Taip pat tankai veikia kaip mobilusis rezervas kontratakuojant.

Svarbu suprasti, koks šių dalinių turinys ir užduotys. Pradėkime nuo stambiausio junginio — 2014 m. oficialiai atkurta 1-oji gvardijos tankų armija. Teigiama, kad ji turės apie 500–600 tankų, 600–800 PKM, 300–400 artilerijos vienetų ir iki 50 tūkstančių karių. Jos atkūrimas sukėlė triukšmą Vakaruose (svarstyta, ar čia yra įrankis smogti Baltijos valstybėms) ir Rusijoje (kaip atsakas į „agresyvius“ NATO veiksmus prie Rusijos sienų, ypač Baltijos valstybėse).

Akivaizdu, kad aktyvios karo prieš Ukrainą fazės metu tankų armijos įsteigimas privertė suklusti Baltijos valstybes ir jų sąjungininkus. Tiesa, reikia pasakyti, kad tai nebuvo naujos armijos kūrimas, o esamų dalinių (tuo metu priklausiusių 20 — ajai bendros paskirties armijai) apjungimas po viena vadovybe. Į klausimą, ar šis dalinys nutaikytas konkrečiai į Baltijos valstybes, galima atsakyti pažvelgus į armijai priklausančių svarbiausių dalinių dislokaciją.

Kaip matome, didžioji dalis jų — aplink Maskvą ir Nižnij Novgorodą dislokuoti daliniai. Žinoma, Rusija nuolat treniruoja gebėjimus greitai perdislokuoti dideles pajėgas į operacijų rajonus. Tuo pačiu, gynybos ministerijos ruporas „Zvezda“ pabrėžė, kad 1 tankų armija „gali panaikinti iš Pribaltikos šalių kylančią grėsmę.“ Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Rusija jau dabar per 48 val. gali pradėti puolamąsias operacijas, tikėtina, kad prieš Baltijos valstybes karą pradėtų kiti daliniai, dislokuoti Vakarų karinėje apygardoje. Susidaro įspūdis, kad 1 tankų armija skirta ne tiesiogiai Baltijos regionui, o į pagalbą atvykstantiems sąjungininkams (JAV pajėgoms, esančioms Lenkijoje bei atvykstančiai pagalbai iš Vokietijos). Tai diktuotų ir aukščiau įvardinta Rusijos numatoma tankų panaudojimo logika — „smogia gilius, priešo pajėgas perkertančius smūgius, išnaudoja pasiektą sėkmę“ ir „geba geriausiai išnaudoti branduolinio smūgio efektą ir per trumpiausią laiką pasiekti pergalę.“ Būtent apie tai vatiniame orgazme putotomis lūpomis rėkė į atsargą išėję Rusijos generolai, komentuodami 1 tankų armijos atkūrimą. Kaip ten bebūtų, krištolinio rutulio neturime ir nežinome, kokias operacijas ir kokiomis pajėgomis RU planuoja prieš mus, tačiau turime suprasti, kad jie žino, jog kariauti teks prieš visą NATO, ir tam ruošiasi.

Leidžiamės žemiau, ir žiūrime, iš ko susideda tankų divizija, pvz. jau minėtoji 4 — oji Kantemirovo:

• 2 tankų pulkai
• motošaulių pulkas
• savaeigės artilerijos pulkas
• zenitinis raketinis pulkas
• žvalgybos, ryšių, logistikos, medicinos batalionai
• UAV, EW, cheminės gynybos, evakuacijos ir komendantinė kuopos.

Tankų pulkas ir brigada turi panašumų. Jų kumštį sudaro keli tankų batalionai. Tik pulko atveju jų struktūroje retai būna motošaulių daliniai, neturi galimybės veikti autonomiškai (t.y. neturi arba turi ženkliai silpnesnius paramos ugnimi, logistikos elementus), yra daugiau priklausomi nuo divizijos. Brigada — labiau atskiras dalinys. Štai, pvz., jau minėta 6 — oji tankų brigada:

• 3 tankų batalionai
• 1 motošaulių batalionas
• Savaeigių haubicų, reaktyvinės artilerijos, zenitinis divizionai
• Ryšių, logistikos ir remonto batalionai
• Žvalgybos, snaiperių, inžinierių, EW, cheminės gynybos, medicinos, komendantinė kuopos
• Valdymo, instruktorių, mokymų būriai.
• Na, ir svarbiausia — orkestras 😊

Ir visoje šioje makalynėje svarbiausias — tankų batalionas. Būtent jis yra atspirties taškas, svarbiausia rišamoji grandis. Jais ir skaičiuojama tankų kiekis brigadose, pulkuose, divizijose ir armijose, nes kažkokių palaidų tankų, be tvarkos surikiuotų divizijoje nėra. Tankų batalioną sudaro:

• Vadovybė (1 tankas) ir medikų skyrius
• 3 tankų kuopos po 10 tankų (motošaulių brigadų tankų batalionuose gali būti 4 kuopos)
• Žvalgybos būrys
• Paramos būrys

Palyginimui pažvelkime į šiuo metu Lietuvoje dislokuotą JAV 8 — ojo kavalerijos pulko 2 — ąjį tankų batalioną. Jo sudėtyje — 2 tankų kuopos (apie 30 tankų Abrams) ir 1 mechanizuotų pėstininkų kuopa (apie 10 PKM Bradley). Panašu, sąjungininkai eina kiek kitu keliu nei RF. Tankais gausesnės 2 kuopos galia nenusileidžia Rusijos tankų batalionui, tuo tarpu mechanizuota pėstininkų kuopa leidžia efektyviau dengti tankus ir čia pat „įsikabinti“ į užimtą teritoriją.

Tuo pačiu prieš keletą metų tankų apsaugos ir paramos klausimą (ką iš esmės daro mechanizuoti pėstininkai) Rusija sumanė spręsti į tankų padalinius integruodami tankų paramos mašiną „Terminator.“ Tai T72 (arba T90) bazėje veikianti ginklų platforma (30 mm patranka, PTRK, 7,62 mm kulkosvaidis, automatinis granatsvaidis), valdoma 5 karių įgulos. Bet šis projektas pasirodė brangus, ne itin pasiteisinęs, ir pajėgose kol kas neprigijo.

Pats metas pažiūrėti, kokie taktiniai veiksmai popieriuje numatyti tankų daliniams.

Taktika

Šioje dalyje apibūdinsime Rusijos tankų dalinių taktiką iki bataliono imtinai. Manome, kad tai būtų „žemiškiausias” lygmuo, leisiantis šias žinias panaudoti praktiškai.

Žygis:

Mėgėjai kalba apie taktiką, o profesionalai apie logistiką. Pažiūrėkime, kaip organizuotas tankų bataliono aprūpinimas ir priežiūra žygio metu. Per standartinį 10–12 valandų žygį, tankų batalionas asfaltuotais keliais įveiks iki 350 km, 240 km — sausais neasfaltuotais keliais ir iki 140 km — blogais keliais (ar jei reiks kirsti gyvenvietes). Tankų bataliono kolona tęsiasi apie 8 km, o visa aprūpinimo technika, maistas, degalai ir pan. būna kolonos gale. Kolona stoja dažniausiai kas 2 valandas (apžiūrėti/pataisyti techniką, pavalgyti, pašikti). Po 4 valandų nuo žygio pradžios dažniausiai vykdomas tankų degalų papildymas (kiek per tą laiką nuvažiuoja tankų batalionas — skaičiuojam 😊 ). Papildymas vyksta dviem būdais:

• Bataliono tankai išrikiuojami į 4 eiles, degalų papildymo mašinos vienu metu užpildo po 4 tankus.
• Pastatoma degalų stotis, kuri vienu metu gali užpildyti 20 tankų.

Turbūt nereikia jums aiškinti, kad šis momentas — kiekvieno PTRK operatoriaus, minosvaidininko/artileristo ir šiaip gero žmogaus svajonė.

Gynyba:

Tankų batalionas (30–40 tankų). Tankų batalionas autonomiškai ir savarankiškai ginasi retai. Sunku pasakyti, kad niekada to nėra buvę (tuo labiau, kad tai numato RF kovinis statutas), tačiau tai — labiau išimtis iš taisyklės. Tai, pirmiausia, sąlygoja aukščiau įvardinta jo struktūra. Dalinys be pėstininkų ir paramos ugnimi sunkiai gali tikėtis išlaikyti numatytą atramos punktą. Kitas reikalas, kad tankų batalionui gali būti priskirti atitinkami padaliniai (pvz. pėstininkai, 120 mm minosvaidžiai, iš gilumos veikianti artilerija), kurie įgalintų tankų batalioną gintis. Tačiau ir šiuo atveju tai turėtų būti išskirtinės sąlygos (vietovė, tikėtinas priešas). Atramos punktą dažniausiai gina motošauliai, sustiprinti tankais.

Rusijos tankų batalionui gynyboje dažniausiai skiriamos dvi užduotys:

• Užimti vieną iš brigados gynybos sektorių pirmoje ar/ir antroje gynybos linijoje (pirmajame ešelone), kuomet iš kairės ar dešinės yra motošaulių batalionas. Tankų batalionų gynybos sektorius gali siekti iki 5 km į plotį (priklausomai nuo vietovės) ir iki 3 km į gylį. Tiesa, dažniausiai tai visiškai popieriniai ir ribiniai skaičiai idealiomis sąlygomis. Reikia atkreipti dėmesį, kad šis išdėstymas yra realus tuo atveju, kai: a) priešo tiesioginės ir netiesioginės ugnies priemonės (artilerija, aviacija) yra labai silpnos; b) tikimasi priešo tankų atakos ir nėra kitų patikimų būdų ją sustabdyti (artilerija, prieštankinės priemonės); c) tikimasi iš priekinių pozicijų pereiti į kontrpuolimą. Kitais atvejais toks išdėstymas serviruoja oponentui galimybę pirmoje mūšio fazėje sunaikinti pagrindinę brigados smogiamąją jėgą.
• Užimti vietą brigados gynybos gilumoje, su tikslu vykdyti vadovybės rezervo funkcijas. Išvertus į žmonių kalbą tai reikštų pasirengimą kontratakuoti ugnimi ir manevru. Pavyzdžiui, priešas atakuoja pirmą ir antrą gynybos liniją, yra sekinamas ir sustabdomas, o tada šviežias tankų batalionas pagal vado komandą smogia sukaustytam atakuojančiam į sparną, ir kontratakuoja toliau. Arba priešas pralaužia pirmą ir antrą gynybos liniją, veržiasi į gynybos gilumą, ir čia yra stabdomas antrojo ešelono (trečios ir ketvirtos linijos), kurios sudėtinė dalis yra tankų batalionas. Jau išsekusio priešo puolimas sustabdomas ir tankų batalionas pereina į kontrpuolimą. Tokiu atveju tankų batalionas išsidėstęs gynybos gilumoje. Jo pozicija gali būti tarp antrajame ešelono ( apytikriai už 1,5–2 km km nuo pirmų brigados pozicijų) arba pačioje gynybos gilumoje apytikriai 3 km nuo pagrindinių pozicijų).
• Kombinuotas metodas, kuomet dalis tankų bataliono padalinių užima gynybą pirmame ešelone (pvz. viena kuopa), o dalis (pvz. dvi kuopos) perkeliama į vadovybės rezervą, sustiprinama PKM ir pasirengia kontratakai.

Tankų kuopa (apie 10 tankų) gynyboje dažniausia veikia motošaulių bataliono sudėtyje (arba bataliono taktinės grupės sudėtyje). Šiuo atveju principas panašus, kaip ir bataliono atveju, tik per vieną lygmenį žemiau.

• Tankų kuopa gali veikti kaip atskiras vienetas gynyboje, arba būriais gali būti priskirta prie bataliono kuopų. T.y. pirmajame bataliono gynybos ešelone (iki 5 km frontu, ir iki 600 m į gilumą) tankų kuopos būriai priskiriami motošaulių kuopoms ir integruojami į jų gynybą.
• Tankų kuopa paskiriama į vadovybės rezervą gynybos gilumoje ir rengiasi kontratakai (apytikriai 2 km nuo priekinių bataliono pozicijų).
• Aukščiau aprašytas kombinuotas būdas (pvz. tankų būrys sustiprina priekinio krašto gynybą, o du būriai rengiami kontratakai)

Tankų būrys (apie 3–4 tankus) gynyboje dažniausiai remia motošaulių kuopą.

• Kaip vienetas veikia kuopos gynyboje arba po tanką priskiriama kiekvienam kuopos būriui, išsidėsčiusiam kuopos gynybos pozicijose (1–1,5 km frontu). Atkreiptinas dėmesys, kad standartinė kuopos išsidėstymo schema — 2 būriai priekiniame ešelone, 1 — antrame. Tačiau, priklausomai nuo vietovės ir tikėtino priešo kovos, rikiuotė gali kisti.
• Tankų būrio priskyrimas prie kuopos vadovybės antrame ešelone (iki 1 km į gilumą)
• Aukščiau paminėtas kombinuotas būdas (pvz. vienas tankas labiausiai tikėtinoje priešo judėjimo kryptyje, o likę 2 ar 3 gynybos gilumoje)

Verta atkreipti dėmesį į „tankų karuselės“ taktiką. Jos metu vienas tankas intensyviai šaudo iš numatytos pozicijos, kol kitas laukia saugioje pozicijoje (stebi taikinius pats, gauna informaciją iš stebėjimo postų, kraunasi šaudmenis etc). Pirmam tankui dar šaudant, antrasis tankas juda į savo ugnies poziciją, ją užima ir atidengia ugnį (tiesa, neretai „karuselė” įvyksta kai pirmas tankas iššaudo visus šaudmenis, traukiasi ir jo vietą užima „užtaisytas” tankas). Taip suintensyvinama ugnis ir/arba leidžiama pirmam tankui atsitraukti (pasislėpti nuo intensyvėjančios priešo ugnies, pasikrauti šaudmenų etc). Tokiu būdu tankai vienas kitą keičia ir užtikrina nenutrūkstamą ugnį. Šis metodas gali būti pritaikomas su daugiau kovinės technikos vienetų (kaip tai vaizdiškai atrodo: http://bit.ly/2OZ7ab9)

Tankas gynyboje skiriamas paremti motošaulių būrį. Jis užima gynybą būrio pozicijose.

• Įrengiamos gynybos pozicijos (dažniausiai kelios), iš kurių tankas pagal būrio vado įsakymus dalyvauja mūšyje.
• Tankas užima saugią ir slaptą poziciją, ir mūšio metu būrio vado nurodymu juda į tas pozicijas, kuriose yra reikalingas ir vėl pasislepia („klajojantis tankas”). Kuomet nevykdomi aktyvūs gynybiniai veiksmai (ne priešo puolimo metu, kuomet abi pusės yra savo pozicijose), tankas gali palikti padalinio atsakomybės rajoną, nuvykti į patogią poziciją, apšaudyti priešakinę priešo gynybos liniją ir atsitraukti atgal į padalinio pozicijas. Beje, tokios taktikos vado sprendimu gali imtis ir PKM ar BTR ekipažas gynyboje.

Puolimas:

Tankų batalionas puolime gali būti naudojamas dviem būdais:

• Kaip priešo gynybą pralaužiantis elementas, o jo sėkmę vėliau išvysto kiti daliniai. Bataliono kuopos išsiskleidžia ne plačiau nei 2 km frontu, o gynybos pralaužimo vietoje — ne plačiau nei 1 km. Kuopos sektorius iki 1 km, tačiau tai nereiškia, kad visos kuopos ir bus išdėstytos frontu. Bataliono puolimo ašies smaigalyje gali būti dvi kuopos, o trečioji — kiek užnugaryje (600 m — 1 km). Šios rikiuotės gali kisti (viena kuopa priekyje — dvi užnugaryje; kuopos išrikiuotos „laiptų principu) — tai priklauso nuo vietovės, tikėtino priešo ir užduoties. Tokio puolimo/reido giluma apsisprendžiama oponento pajėgų dydžiu ir stiprumu, vietove ir galimybe tankų batalioną paremti ugnimi ir šviežiais padaliniais. Prisiminkime, kad be papildymo tankų batalionas važiuoti gali 4 valandas. Per tą laiką jis gali nuvažiuoti apie 60 km ir tada jam reikalingas remontas, degalų papildymas. Tai yra riba, po kurios tankų batalionas tampa mažai kovingas (iš esmės atlieka ugnies taško funkciją). Tuo pačiu prisiminkime Rusijos artilerijos darbo nuotolį — pagrindiniai darbiniai arkliukai šaudo iki 35–40 km, nors yra ir salvinės artilerijos sistemų, galinčių pasiekti 90 km. Tačiau tai ribiniai atstumai, o darbinį nuotolį drąsiai galime pjauti per pusę. Tuo labiau, kai tikslas ne berti kažkur į tą plotą, o tikslingai paremti tankų batalioną (pvz. koncentruoti ugnį į kontratakuojantį priešą). Maža to, reikia ne tik remti tankus ugnimi, bet bandyti slopinti priešo artileriją, daužančią tankų batalioną. Kaip tai padaryti, jei iki tankų bataliono, pvz., 25 km, o iki priešo artilerijos dar 20 km. Priešas ramiai gali daužyti tavo tankus, o tavo artilerija jau ant ribos. Tad keliasdešimt kilometrų siekiantys tankų batalionų reidai — itin rizikingas manevras (parama artilerijos ugnimi; flangų, ir užnugario apsauga; logistika), todėl labiausiai tikėtina, kad reali tankų bataliono puolimo atkarpa galėtų siekti apie 10 km. Svarbu suprasti, kad bet koks puolimas labai greitai gali virsti gynyba (priešas gali kontratakuoti, tankai gali patekti į pasalą). Net ir sėkmės atveju, tankų batalionas bus priverstas užimti gynybą ir laikytis iki pagrindinių pajėgų atvykimo. Todėl dažniausiai tankų batalionui priskiriama motošaulių kuopa (dažniausiai ji juda tankams iš paskos, kiekvienas padalinys gali būti „suporuotas“ su motošaulių padaliniu, pvz. 1 tankų kuopa dirba kartu su 1 motošaulių būriu). Toks pastiprinimas leidžia taktinėje situacijoje išlaikyti užimtą poziciją.
• Kaip motošaulių brigados sudėtinė dalis stambaus puolimo metu. Nors batalionas ir toliau puola 2 km frontu ir yra svarbiausias gynybą pralaužiantis elementas (dažniausiai veikia pirmajame ešelone), tačiau keičiasi jo puolimo gylis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokiu atveju iš brigados kolonos batalionas savo rikiuotę ima formuoti iki 15 km nuo atakos objekto (atsižvelgiant į oponento artilerijos galimybes). Tai reiškia, kad tokiu atstumu batalionas turi savą judėjimo sektorių ir atakos ašį, kiti brigados batalionai skleidžiasi lygiai taip pat kaip tankų batalionas. Šiuo atveju tankai metami (dažniausiai) į tą sektorių, kur yra pagrindinis brigados pastangų taškas. Pėstininkai gali būti priskirti tankų batalionui, tačiau jų svarba nebėra tokia lemianti kaip ankstesniu atveju (tankų batalioną remia iš kairės/dešinės esantys motošaulių batalionai, artilerija, kt. daliniai).

Tankų kuopos panaudojimas analogiškas batalionui, tik žemesniu lygmeniu:

• Gali būti naudojama kaip „kumštis“ kažkur prasiveržti ir užimti atsakomybės rajoną. Kita vertus, situacijoje, kai oponentas taip pat turi tankų, stiprias prieštankines priemones šio padalinio gali nepakakti nulemti mūšio baigtį (žinoma, viskas priklauso nuo operacijos masto). Kaip minėta, tankų kuopa frontu užima apie 1 km sektorių puolant, o pralaužimo vietoje — iki 500 m. Tankų būriai (po 3–4 tankus) užima frontu iki 300 m. Kaip ir bataliono atveju, tankų kuopa gali rikiuotis V rikuote (2 tankų būriai priekyje, 1 — apie 300 m. užnugaryje), pleištu (1 tankų būrys priekyje, 2 — apie 300 m užnugaryje) ir „laiptais“ (nuo 1 tankų būrio kairiajame flange, 2 tankų būrys 300 m į gilumą ir dešiniau, 3 tankų būrys dar 300 m į gilumą dar dešiniau; arba pradedant nuo dešiniojo flango). Taip pat tankų kuopai gali būti priskirti motošauliai, pvz., būrys. Tokiu atveju 3 tankų būrio mašinas lydi viena PKM su pėstininkų skyriumi.
• Tankų kuopa gali veikti ir didesnių padalinių sudėtyje, pvz., motošaulių bataliono sudėtyje. Nors RF kariuomenė daug kalba apie karą didesniais tankų padaliniais (batalionai, brigados), tačiau realybėje bataliono taktinės grupės sudėtyje veikianti tankų kuopa ir yra tas realus smogiamasis elementas. Jei batalionas — didelė jėga, kuri labiausiai tinkama pralaužti gynybą, tai kuopa (nors ir vykdo laužtuvo funkciją) taip pat naudojama kaip lygiavertis pėstininkų partneris. Tankų kuopa dažniausiai mūšį pradeda priešakinėse pozicijose (300 m iki antrame ešelone esančių motošaulių kuopų), taip sustiprindama smogiamąją galią. Tuo pačiu ji naudojasi pėstininkų užimta teritorija kaip tramplinu įvykdyti taktinį prasiveržimą. Didesnių dalinių sudėtyje tankų kuopa atskirą koloną ima skleisti apie 4–6 km nuo atakos objekto.

Tankų būrys dažniausiai veikia didesnio tankų dalinio sudėtyje arba veikia kartu su pėstininkais. Pastaruoju atveju jis priskiriamas motošaulių kuopai, ir itin retai veikia kaip autonominis „kumštis“. Priskirtas motošaulių kuopai, tankų būrys puolimą pradeda pirmame ešelone. Jo sektorius — apie 300 m, t.y. apytikriai kiekvienas tankas dėstosi kas 100 m. Būrio rikiuotės analogiškos kaip aprašyta aukščiau (V, pleištas, „laiptai“), tačiau itin dažnai naudojamas linijinis būdas. 3–4 tankai nėra daug, ir būrio vadui gali būti paprasčiau valdyti tiesiog į liniją išsirikiavusias kelias mašinas. Dažniausiai tankų būrys pirmas pradeda mūšį, sukausto oponentą. Motošaulių būriai mūšį pradeda 100–200 m už tankų, ir siekia išvystyti tankų būrio sėkmę (tai aprašyta tekste apie Šyrokino https://bit.ly/3vBtDLU)

Tankas veikia tankų padalinio sudėtyje arba yra priskirtas motošaulių būriui. Pastaruoju atveju puolime paprastai tankas rikiuojasi padalinio priekyje ir pradeda mūšį. Už 100–200 m esantis motošaulių būrys (veikiantis PKM su viduje esančiais pėstininkais arba iš PKM išsilaipinusiais pėstininkais) išnaudoja tanko sėkmę. Tiesa, tanko pirminė užduotis gali būti ugnimi naikinti oponento ugnies taškus (tankus, prieštankines priemones) tuo metu, kai vyksta artilerinis apšaudymas. T.y. būrio, kurio sudėtyje veikia tankas, puolimas neprasidėjo, tačiau tankas pradeda naikinti ugnies taškus. Atlikus užduotį, tankas pajuda į priekį, paskui jį juda ir likęs padalinys. Svarbu atkreipti dėmesį, kad iki pirminių oponento pozicijų likus 200–250 m, tankas pagrindinio pabūklo ugnį perkelia į oponento gynybos gilumą ir juda toliau (traiškydamas vikšrais ir naikindamas kulkosvaidžių ugnimi). Pirmą liniją užėmus pėstininkams (tankas jiems padeda vikšrais), tankas užima patogią poziciją, toliau šaudo, ir (jei toks vado sumanymas) tęsia toje pačioje dvasioje. Tuo pačiu tankui gali būti skirta užduotis užimti pozicijas prie galimų oponento atsitraukimo kelių, ir taip padaryti maksimalią žalą atsitraukiantiems.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad mūšio mieste metu priekyje juda pėstininkai, o jiems iš paskos važiuoja šarvuota technika (tame tarpe ir tankai).

Pataikymo į tanką atveju standartinė procedūra — atbuliniu palikti poziciją, kurioje tankas ką tik buvo.

Praktika

Nesunku suprasti, kad popieriuje išguldyta tankų dalinių struktūra ir taktika realybėje turi savų niuansų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kariniai veiksmai visada įtakoja padalinių kiekybę. Technika prarandama mūšyje, ji įklimpsta ar sugenda žygyje. Taip iš 10 tankų kuopoje neretai lieka 5–7 tankai. Siekiant efektyvesnio valdymo, dažniausiai tokie padaliniai veikia būriais po 2–3 tankus. Svarbu paminėti, kad kare Ukrainoje daugiau nei tankų kuopos veiksmai viename konkrečiame mūšyje buvo itin retas atvejis (iš abiejų pusių).

Svarbu paminėti ir tai, kad kare prieš Ukrainą tankai itin retai veikė be pėstininkų paramos. Tai patvirtina ir į Ukrainą išžygiavęs Rusijos 5-osios atskirosios tankų brigados batalionas. Jis atvyko ne tik su etatine ginkluote ir įranga, bet ir priskirta motošaulių kuopa (po būrį prie kiekvienos tankų kuopos).

Neretai aukščiau įvardintas „popierinis“ reikalavimas tankų padaliniams priskirti vienu laipteliu mažesnį pėstininkų padalinį ir atvirkščiai (pvz., tankų kuopai — motošaulių būrys; motošaulių batalionui — tankų kuopa) ne visada atitinka realybę. Kariaujama tuo, kas yra. Vadas pagal sąrašą turi 8 tankus, 5 PKM, 2 Uralus ir apie 100 pėstininkų. Tačiau realybėje turi, pvz., 4 veikiančius tankus (4 neveikiančius), 1 PKM (4 neveikiančius), 2 Uralus ir 70 pėstininkų (30 sužeisti, serga).

Taip pat neatmestina, kad aukščiau įvardinta „popierinė“ struktūra taip pat peržiūrima, įvertinant silpniausią jos grandį — pėstininkų nebuvimą tankų batalione. Pavyzdžiui, Donbaso separatistų tankų batalionas „Dyzel“ suformuotas atkartojant Rusijos kariuomenės analogus (kas gi kūrė juos ir mokė, jei ne RF kariškiai?). Tai šiame „separų“ tankų batalione yra motošaulių padalinys (labiausiai tikėtina — kuopa). Tad gali būti, kad šiuo metu iš viešų šaltinių pasiekiama „popierinė“ RF tankų bataliono struktūra yra pakitusi (ar keičiama), į jo sudėtį formaliai integruojant motošaulių padalinius, o ne priskiriant juos pagal poreikį iš kitų dalinių.

Debalcevė‘2015

Geriausiai RF tankų dalinių ir padalinių veiksmai praktikoje matosi prie Debalcėvės 2015 m. sausio — vasario mėn. Detaliai šio mūšio nenagrinėsime (grįšime prie to vėliau, pasikapstyti tikrai yra kur). Pereisime per kelis su tankais susijusius momentus.

Pirmiausia atkreipsime dėmesį, kad RF tankų daliniai (reguliarūs ir/ar „separų“) labai pažeidžiami žygio ir/ar sustojimo metu (kaip, beje ir bet kurios pasaulio kariuomenės tankų vienetas). Šiuo atveju mobilumas, gebėjimas greitai pasitraukti iš apšaudomos vietos, išsiskleisti ir pradėti ugnį ir manevrą yra apriboti. Ką jau kalbėti, kai vyksta kovinio komplekto, degalų papildymas ar kita rutina. Tai galima iliustruoti pavyzdžiu. 2015 m. sausio mėn. į pietus nuo Debalcevės Ukrainos žvalgybos grupė aptiko 24 RF tankus. Įvertinus aukščiau įvardintą karo realybę, šis skaičius atitiktų „praktinį“ tankų batalioną. Prisimenant, kad operacijose retai vienu metu dalyvaudavo daugiau nei tankų kuopa, tokia kovinės technikos sankaupa grėsė rimtais nemalonumais. Teigiama, kad ukrainiečiai iškvietė artileriją ir sunaikino 17 tankų. Vėliau pranešama, kad panašiai tame pačiame sektoriuje buvo sunaikinta dar 6 tankai. Reikia pasakyti, kad šis momentas ne itin plačiai nušviestas, todėl sunku apibendrinti, ar visi šie sunaikinti tankai iš to pačio bataliono (17+6 = 23), kokiomis aplinkybėmis ir kada tai tiksliai įvyko. Realiausia sunaikinti tokį kiekį tankų vienu artilerijos smūgiu tuomet, kai jie yra kur nors gynybos gilumoje, ruošiasi tolimesnėms operacijoms, t.y. yra netoli vienas kito, jaučiasi pakankamai saugūs. Kitas variantas — „pagauti“ tankus jiems manevruoti sunkioje vietovėje. Pvz. žygio metu, gūdų mišką kertančiame kelyje. Čia smogus į kolonos priekį tankai sustoja, bando ieškoti priedangos, tačiau negalėdami manevruoti yra sudeginami. Kaip ten bebūtų, akivaizdu viena — tokia sėkmė buvo galima nuolat koreguojant ugnį (žvalgyba) tik esant didelei tankų koncentracijai vienas šalia kito.

Rytinis flangas

Kalbant toliau, svarbu paminėti sausio 21–28 d. įvykius rytiniame Debalcevės operatyvinio sektoriaus flange. Svarbu atkreipti dėmesį, kad minėtas rajonas iš vakarų ir rytų buvo stipriai apspaustas. RF prieš artėjančius Minsko susitarimus siekė kuo greičiau „nupjauti“ šį išsikišimą ir taip išlyginti fronto liniją sau naudinga linkme bei pradėti kontroliuoti strateginį geležinkelio mazgą Debalcevė. Šiaurės rytuose gynybą vykdė šeši būrio dydžio atramos taškai. Rusija nusprendė placdarmą nukirsti ties trimis piečiausiais — „Aleksejus“, „Sergejus“ ir „Valera“. Šie trys būrio dydžio ugnies taškai dengė 8 km fronto (8 km, Karlai!!!).

• Pirmas bandymas — sausio 21 d. šiauriausiame atramos taške „Aleksejus“. RF žinojo apie sąlyginai silpną ruožo gynybą (būrys karių, 1 tankas, 3 PKM, šarvuotis, keli PTRK) ir įtikėjo savo galia. Rusijos pulkininkas K. Stepaniševas pasiuntė beveik bataliono taktinę grupę (6 tankai, 12 PKM, MTLB su ZSU23/2, apie 150 pėstininkų). Užduotis nelabai aiški — neva buvo pasakyta „eikit, ten nieko nėra“. Vieni sako, kad tai tokia keista žvalgyba mūšiu, kiti — puolimas be puolančiųjų žinios. Žinant, kad iš Rusijos atsiųsti Rusijos karininkai visą laiką gėrė ir kitaip linksminosi, tai toks planavimas nestebina. Išpildymas gavosi nuspėjamas. Žygio kolona iki atramos punkto „Aleksej“ priartėjo apie 600 m. Priekinis tankas užsirovė ant minos (ukrainiečiai buvo įrengę minų lauką), dar priedo gavo „bučkį“ nuo ukrainietiško tanko. Nespėjus išsikleisti, puolančiuosius ėmė daužyti artilerija bei atramos punkto PTRK, tankas, PKM. Pirmieji kaip ir priklauso iš mūšio lauko pabėgo „kuratoriai“ iš Maskvos. Po to trauktis atgal teko ir visiems likusiems. Jie neteko 4 tankų (2 sudeginti, 2 trofėjai), 3 PKM (2 sudeginti, 1 trofėjus) ir dalies pėstininkų. Dar vienas įrodymas, kad neišsiskleidusi kovinė technika — geras taikinys. Dėkingi išgyvenusieji atvažiavo pas užnugaryje strategavusį vadą pulkininką K. Stepaniševą ir peršovė jam ar tai koją, ar tai dubenį (panašu, taikė kažkur kitur). Už Novorosijos laisvę sužeistas didvyris skubiai išgabentas į Maskvą.

• Antras bandymas — sausio 25 d. piečiausiame atramos taške „Valera“ (sudėtis ir ginkluotė panaši kaip „Aleksejaus“). Tiesa, veiksmas prasidėjo dar sausio 23 d. Dengiami rūko laimę pabandė 3 tankai ir PKM. Matomumas blogas (200–700 m), todėl ukrainiečiai šaudė į garso pusę. Vienas tankas ir PKM gavo nestipriai, bet suprato: verta grįžti atgal. Likę du tankai blaškėsi palei „Valeros“ pozicijas (jei ne itin prastai veikusi ukrainiečių PTRK ir silpni karių įgūdžiai, tikrai būtų greičiau sudeginti). Vienas gavo į skūrą, atsitraukęs užgeso. Trečias taip pat tepė slides. Sausio 24 d. rūkas sklaidėsi, todėl kitą „separų“ tanką ukrainiečiai pastebėjo iš 2,5 km. Apšaudžius šis atsitraukė, į kovą pabandė įsijungti dar 3 tankai panašiu atstumu, lyg pasirodė mechanizuoti pėstininkai. Priartėjo iki 2 km ir atsitraukė. Visų šių dviejų dienų įvykiai labiau primena žvalgybą mūšiu. Sausio 25 d. prasidėjo tikrasis puolimas: 5 tankai, remiami 2 būrių pėstininkų. Puolimas — kaip iš vadovėlio. Priekyje tankai, už jų pėstininkai. Tuo tarpu ukrainiečiai, išnaudodami savo taktinį pranašumą („Valera“ buvo ant 300 m virš jūros lygio aukštumos) savo tanku sustabdė vieną „separų“ tanką. Nepaisydami, kad pėstininkai atsiliko apie 600 m (pirmiausia — dėl ukrainiečių ugnies) trys tankai veržėsi toliau. Įsiveržus į atramos punktą, ukrainiečiai 2 tankus pamušo su RPG7, vienas T72 ėmė traiškyti pozicijas ir jį čia pamušė su RPG7. Likęs tankas su pėstininkais atsitraukė. Įrodymas, kad be pėstininkų tankams net atviroje (jiems palankioje) vietovėje gali baigtis liūdnai. Mūšio rezultatais galite pasigrožėti čia https://bit.ly/30Tf9cc

• Trečias bandymas — sausio 28 d. viduriniame atramos taške „Sergej“ (sudėtis panaši, kaip ir kituose atramos punktuose, tik turėjo 2 tankus). Pamokytas dviejų nesėkmių šiame sektoriuje puolantiesiems vadovavęs Rusijos generolas — leitenantas J. Nikiforovas nusprendė mesti savo geriausias pajėgas. Samdinių grupės „Vagner“ padalinys (apie samdinius Rusijos tarnyboje čia https://bit.ly/3bUqorp), vadovaujamas paties jos vado D. Utkino rengėsi puolimui. Jos kumštį sudarė tankai (vienais vertinimais — 4 , kitais — 7), taip pat 2–5 PKM, vienas MTLB su ZSU23, 10 šarvuočių „Dozor“, apie 150 pėstininkų.

Puolimas prasidėjo ryte artileriniu apšaudymu, kuris tęsėsi iki popietės. Reikia pastebėti, kad ugnis nebuvo efektyvi, nes dalis jos teko ukrainiečių specialiai priekyje išstatytiems dviems neveikiantiems tankams, dalis krito kažkur laukuose. Nurimus artileriniam apšaudymui (apie 15 val.), puolantieji tankų kolona iš dešinės (ukrainiečiams iš kairės, 1200 m) pajudėjo link ant kalvos esančio „Sergejaus.“ Vienas ukrainiečių tankas (stovėjęs kairiam flange) atidengė ugnį. Priekin išsiveržė dvi puolančiųjų PKM, pamatė tankus ir dingo. Čia pasirodė MTLB su ZSU ir iš savo dešinio flango atidengė ugnį. Ukrainiečiai juos sunaikino, bet čia pasirodė pirmas tankas, ir ukrainiečių „kairysis“ tankas jį sunaikino. Čia pat dešiniau nei tikėtasi išlindo dar du T72 ir pamušė „kairįjį“ besiginančiųjų tanką. Antras ukrainiečių tankas (užmaskuotas tinklu) sunaikino juos abu (ir kitos technikos). „Vagner“ samdiniai atsitraukė.

Šį kartą puolantieji pabandė panaudoti išmanią taktiką (klaidinantis manevras, kad puls kairįjį flangą, tuomet čia dengimą užima ZSU, o tankai naudojasi kalvos priedanga ir keičia atakos tašką per centrą), tačiau ir tai jiems nepadėjo. Du tankai sunaikinti, vienas pamuštas ir evakuotas vėliau, sunaikintas MTLB su ZSU, du šarvuočiai „Dozor“. Pastarieji tapo papildomu galvos skausmu Utkinui, nes tai buvo išimtinai RF ginkluotėje esanti technika, tad ją reikėjo kažkokiu stebuklingu būdu iš mūšio lauko išgabenti. Čia galite paklausyti užtikrintų Rusijos “išvaduotojų” diskusijų prieš puolimą, ir ne tokių užtikrintų po jo (https://bit.ly/3tyyfRt). Čia girdime, kaip Utkinas sako, kad pradės puolimą apie 7 val. ryte, vėliau planas pasikeitė. Tačiau dar įdomesnė detalė, kad samdinių vadas mini, jog naktį jie nejudės, nes jo tankai tamsoje nekariauja. Versijos gali būti trys: 1) arba turėti tankai negeba veikti naktį (kažkas sugedę); 2) tokiems veiksmams neparuoštas personalas; 3) turėti tankai technologiškai negali veikti naktį.

Logvinovo

Akivaizdu, kad Rusijai korta Debalcevės rytuose nepaėjo. Valstybių valdovų susitikimas Minske artėjo, tad ieškota kitų būdų „nukirsti“ Debalcevės placdarmą. Jau sausio pabaigoje imta „čiupinėti“ vakarinė placdarmo dalis, kol vasario 1 d. užimamas Vugligorskas. Kadangi vakarinėje pusėje ir šiauriau nuo Debalcevės jokių rimtų ukrainiečių pajėgų nebuvo, atsirado labiau nei reali galimybė, kad puolantieji „užvers“ placdarmą. Jie tam ėmė kryptingai, metodiškai, gal net flegmatiškai ruoštis. Į Vulglikorską ėmė plaukti papildomos pajėgos, o anoje sienos pusėje panašiu metu įsakymą palikti poligoną ir judėti į Ukrainą gavo 5 — osios atskirosios tankų brigados vienas tankų batalionas. Pilna sudėtimi (31 tankas), pastiprinta pėstininkų kuopa, jie poligonuose karui su Ukraina ruošėsi labai intensyviai. Tai rodo, jog juos vienareikšmiškai rengtasi panaudoti. Nenusisekus veiksmams rytuose, „buriatų tankai“ (brigada dislokuota Buriatijoje ir sudaryta iš vietinių buriatų) pirmiausia nuvyko į Donecką ir laukė įsakymo stoti į mūšį.

Tai pastebėjo Ukrainos žvalgyba, tačiau karinė vadovybė nesugalvojo nieko rimtesnio nei į šiaurės vakarus nuo Debalcevės esantį atramos tašką „Pavlo13“ mesti prieštankinę bateriją, ginkluotą kompleksais „Šturm — S“ (ant MTLB bazės, raketa efektyvi iki 5 km). Kažkokių rimtų pasirengimų atremti puolimą nuo Vuglegorsko ar Horlivkos nematyti. Nors laiko tam buvo pakankamai (kaip vėliau pamatysime, užsidegus užpakaliui, ir pajėgų atsirado).

Tuo metu Rusijos tankai iš Vugligorsko ir Moločno apylinkių ėmė čiupinėti kelią link automobilių kelio (atstumas iki jos 2–3 km). Kartas nuo karto išvažiuodavo „klajojantis tankas“, pašaudydavo, įvertindavo padėtį ir grįždavo į savo padalinį. Vasario 5 d. tokį vieną drąsuolį „Šturm — S“ iš 4–4,5 km (nuo „Pavlo13“) sudegino. Po trijų dienų beveik į tą pačią vietą atvyko kitas „separų“ „klajojantis tankas“. Šį kartą pasinaudojo raižyta vietove, ir „Šturm-S“ operatorius matė tik tanko galą ir į jį kalė. Čia tankistų standartinė procedūra jį ir pražudė. Nesupratus, iš kur gavo smūgį, tankas standartiškai trūktelėjo atgal ir atsidengė „Šturm-S“ operatoriui. Ir labanaktis.

Tačiau, nepaisant to, Rusijos pajėgos padarė tai, kam ilgai ruošėsi. Vasario 9 d. jie nuo Vugligorsko pusės be mūšio užėmė Logvinovo, apytikriai 4 km į šiaurę nuo Debalcevės. Šis kaimelis stovi prie pat gyvybiškai svarbaus automobilių kelio (kurį prieš kelias dienas „čiupinėjo” „separų” tankai), vedančio į Debalcevę. Netekus jo, placdarmas buvo perpjautas, ukrainiečiai neteko savo pagrindinės logistinės arterijos. Šiai mirtinai grėsmei spręsti ukrainiečiams prireikė 3 dienų. Per tą laiką Rusijos pajėgos ir „separai“ įsitvirtino miestelyje, minavo jo prieigas. Rusijos samdinių kuopą rėmė „separų“ tankų būrys (3 tankai). Reikia pasakyti, kad turbūt ne veltui šie tankai priskiriami „5 — ajai atskirajai tankų brigadai”. Tik ne tai, kuri iš Rusijos atvyko, o neva „separų“ brigadai tokiu pat pavadinimu. Nu čia kad nieks nieko nesuprastų, ir mūsų ten nėra 🙂

Tiesa, vasario 12 d. ryte, kuomet iš šiaurės prasidėjo ukrainiečių puolimas (apie dvi kuopos desantininkų su kovine technika, apie 5 tankus, minosvaidžiais) Logvinovo liko tik vienas tankas. Kiti du pabėgo link Vugligorsko. Likęs vienas tankas skubiai paliko miestelį, užėmė pasalą kitoje kelio pusėje žemumoje. Prisileido kolona judančius ukrainiečių tankus (iki 900 m) ir atakavo ugnimi. Po trumpo mūšio „separų“ tankas pažeidė kelias oponentų mašinas, o pats buvo sunaikintas.

Kurį laiką Logvinovo ginantys samdiniai ir separatistai gynėsi be tankų pagalbos. Jiems pavyko atmušti pirmąją puolimo bangą. Nors jie giriasi, kad iki pat vakaro tik su RPG7 daužė puolančiųjų tankus, tačiau pakapsčius giliau aiškėja kitas vaizdas. Jau minėtą „Pavlo13“ pasiekė informacija, kad tame sektoriuje, kur vasario 5 ir 8 d. buvo sunaikinti du tankai, puolantieji koncentruoja šviežius tankus. Šį kartą oponentas elgėsi nepalyginamai protingiau. Panašu, kad čia jau veikė buriatai iš 5 — osios atskirosios tankų brigados. Užsidengę dūmais, „tankų karusele“ iš 2 km jie ugnimi atakavo link Logvinovo judančius ukrainiečius (po pietų puolė antra banga — savanorių batalionas “Donbas”). „Šurm- S“ operatoriai per dūmus negalėjo matyti ir taikytis, tačiau išeities nebuvo — šaudė į šešėlius. Išleidę apie tuziną raketų, du tankus pamušė, 5 — os brigados tankų grupė atsitraukė, tačiau puolimas nesustojo. Po pietų puolime dalyvavę ukrainiečiai iš dešinės (kitoje kelio pusėje nuo Logvinovo) atakuoti tanko, o atsitraukinėdami prie pat kelio pastebėjo 3–7 Rusijos tankus (jie atsitraukiančius apšaudė).

Kitais žodžiais tariant, apie pietus nuo Vuglegorsko į mūšį dėl Logvinovo įsijungė apie dvi kuopos Rusijos tankų (tikėtina — reguliarūs daliniai iš minėtos 5 — osios tankų brigados). Dalis jų (5 tankai) „karusele“ atakavo iš didesnio atstumo (apie 2 km) puolančius ukrainiečius, jų dengiami kita dalis (apie 7 tankus) veržėsi į Logvinovo prieigas, dengdami vakarinę trasos pusę. Čia jie taip pat taikė „karuselės“ taktiką. Jau kalbama, kad veikė po 3–4 tankus, t.y. 3–4 tankai iššaudo viską, ką turi, tada juos keičia kita tokia pat grupė. Kas reiškia, kad vienoje grupėje jau veikė iki 8 tankų. Tokios „karuselės“ metu sunaikinti bent du „buriatų“ tankai, vienas jų bataliono vado (sunkiai sužeistas, gydytas Rostove). Svarbu pastebėti, kad mūšio baigties tai niekaip neįtakojo, vadovavimo grandinė veikė. Pastebima, kad 7–8 tankus RF tankistai paslėpė lomoje. Jų pasiekti negalėjo nei ukrainiečių tankai, nei artilerija. Tokiu būdu suskaičiuojame tris grupes: 1) tolimojo dengimo (2 km nuo Logvinovo), 2) Logvinovo gynybos (kaimelio prieigose vakarinėje kelio pusėje), 3) rezervas (deja, jo konkrečios vietos nustatyti nepavyko). Tokiu būdu atrodytų, kad prie Logvinovo veikė visas tankų batalionas. Tiesa, neatmestina, kad tose grupėse tankai migravo iš vienos grupės į kitą.

Ukrainiečių jėgos taip pat seko, atsirado grėsmė, kad jų pajėgos bus apsuptos. Minima, kad antroje dienos pusėje Rusijos pajėgos minėtu 7–8 tankų rezervu pradėjo kontrpuolimą ir ukrainiečiai atsitraukė.

Išvados.

1. Tankai (daliniai ir padaliniai) Rusijos kariuomenėje yra viena svarbiausių priemonių pasiekti pergalę. Jų veikla matoma ir kaip autonominis tankų dalinių veikimas, ir kaip veikimas kartu su motošauliais (mechanizuotais pėstininkais).
2. Pagal „popierinę“ taktiką tankai naudojami tiek puolime, tiek gynyboje. Jų veikimo sėkmė ir gylis tiesiogiai priklauso nuo kitų pajėgų paramos (pvz., artilerijos).
3. Nepaisant to, kad „popierinėje” struktūroje tankų batalione motošauliai nenumatyti, tačiau tankų ir pėstininkų sąveika operacijose — rutina.
4. Karas Ukrainoje (operacijos Debalcevė placdarme) rodo, kad:

• Skirtumas tarp „separų“ ir reguliarių Rusijos tankų vienetų yra (pasirengimas, moralė, materialinė bazė ir pan.), tačiau jiems visiems vadovauja Rusijos kariškiai (nuo korpuso iki kuopos). Tiesa, jei „separų” atveju matome prastą planavimą, mūšio valdymą, tai reguliarių dalinių atveju veiksmai gerokai profesionalesni ir efektyvesni (net sužeidus bataliono vadą, mūšio baigtis nepasikeitė). Tad priešininkas rimtas, to ir reikia tikėtis.
• Tankų daliniai ar padaliniai pažeidžiamiausi žygio metu arba susitelkimo rajone. Tai — idealus taikinys artilerijai. Tačiau jos tikslumas tiesiogiai priklauso nuo efektyvios žvalgybos. Ta proga nepetingėsime pasivarginti ir priminti: antrasis LK artilerijos batalionas ginkluotas visapusiškai pasenusiomis 105 mm haubicomis, o KASP rinktinės turi tik 60 mm minosvaidžius. Ateis laikas, pasitempsime.
• Palankiausiomis tankams sąlygomis (atramos punktų „Aleksej“, „Sergej“, „Valera“ puolimas) Rusijos karinė vadovybė nesugebėjo išnaudoti turėto pranašumo (nekoncentravo tankų į vieną kumštį, vykdė sporadiškas atakas), o ukrainiečiai mažomis pajėgomis jau pirmo kontakto metu nutraukdavo RU puolimą („Sergej“, „Aleksej“) arba atkirto pėstininkus, o prasiveržusius tankus sunaikino iš artimame mūšyje su RPG7 („Valera“).

• RF vadovybė geba mokytis mūšio metu ir ieškoti kitų sprendimų būdų (tą jiems leidžia ir didesni resursai). Suradę silpną vietą (Vugligorskas), jie iš anksto ėmė ruošti gerai parengtą, pilnai sukomplektuotą tankų kumštį (RF 5 — osios atskirosios tankų brigados batalionas). Tanko bataliono smūgis ir lėmė sėkmę Logvinovo, tuo pačiu ir visos Debalcevės operacijos likimą.
• Mūšiai Ukrainoje parodė, kad norint sėkmingai kautis su tankais, būtina turėti galimybes juos naikinti didesniu nei 2,5 km atstumu. Tuomet tankas ne visada supranta, kas į jį pataikė ir iš kur. Žinant, kad artilerijos visur neiškviesi, vėl kyla klausimas dėl ilgo nuotolio prieštankinių priemonių būtinybės (Javelin efektyvus iki 2,5 km).
• Dar vienas įrodymas, kad geriausia prieštankinė priemonė — kitas tankas. Ten, kur buvo ukrainiečių tankai (net ir vienas ar du), Rusijos tankai turėjo rimtų problemų. Kai atsivėrė skylė (Vugligorskas), tuomet nei artilerija, nei ilgo nuotolio PTRK situacijos nepakeitė (Logvinovo buvo užimtas). Taigi lietuviški tankai — būtinybė. Lauksime.

Šaltinis

Temos: