Nuo pat XX a. pradžios, išaušus šiuolaikinio karo epochai bei pradėjus naudotis radijo ryšio technologijomis kariniais tikslais, buvo suprasta, kad ryšio priemonių naudojimo galimybės atėmimas tolygus padalinių valdymo sutrikdymui, o kariniams vienetams apribojus prieigą prie informacijos tai gali turėti didelę įtaką sėkmingam operacinių tikslų siekimui, kainuoti karių gyvybes.
Elektroninė kova (toliau — EK), kaip elektromagnetinio (toliau — EM) spektro panaudojimas kariniams tikslams pasiekti, aktyviai naudojama jau visą amžių. Pradedant užuomazgomis Pirmojo pasaulinio karo metu bei vis dažniau EK taikant Antrojo pasaulinio karo metu, Šaltojo karo metais ši sritis įgavo aiškesnį panaudojimą ir formą, tuo pačiu leisdama suprasti jos vietą karinėje doktrinoje. Tiek radijo ryšiai, stebėjimo ir žvalgybinės sistemos, oro stebėjimo radarai, lėktuvų radarai ir daugelis kitų elektroninių prietaisų, kurie tik galėjo būti paveikiami ir trikdomi, turėdavo priešiškose pajėgose įrangą, galinčią juos slopinti. Vėliau, valstybėms kariaujant asimetrinio karo sąlygomis, ši disciplina buvo primiršta ir, tik kylant papildomoms konvencinio konflikto grėsmėms, EK vėl prisimenama kaip gyvybiškai svarbi karybos sritis.
Elektroninė kova pagal funkcinį panaudojimą skirstoma į tris pagrindines dalis: Elektroninę ataką (toliau — EA), Elektroninį stebėjimą (toliau — ES) ir Elektroninę gynybą (toliau — EG). Šiame straipsnyje norime akcentuoti EG ir jos svarbą, nes daugeliu atveju ji yra laikoma kaip prioritetinė EK sritis, kurią sudaro veiksmai siekiant apsaugoti savus padalinius, infrastruktūrą ir įrangą nuo bet kokių priešiškų ar savų pajėgų elektromagnetiniame spektre kuriamų nepageidaujamų efektų, kurie trikdo, neutralizuoja arba naikina draugiškų pajėgų pajėgumus.
Doktrininiu požiūriu elektroninė gynyba skirstoma į aktyvią ir pasyvią. Aktyvi elektroninė gynyba pasireiškia priemonėmis, kurias priešiškos pajėgos gali aptikti ir identifikuoti savo priemonėmis, t.y. gali nustatyti technines priemones, kai mes, siekdami išvengti EA ar ES, keičiame radijo dažnį arba siųstuvo darbinį režimą, ar taikydami taktines priemones skleidžiame papildomus triukšmus siekdami paslėpti savo perdavimus. Tuo tarpu pasyvi EG yra susijusi su priemonėmis, kurių priešiškos pajėgos negali aptikti savo priemonėmis ir tai yra daugiau sąmoningumo ir karių rengimo sritis. Pasyvi elektroninė gynyba skirstoma į technines priemones, taktines priemones ir mokymą. Būtent per šias priemones, netgi neturėdami specialios įrangos, mes galime įgyvendinti tam tikrą apsaugos lygį, kai personalas, suvokdamas galimus priešiškus EA ar ES efektus, atitinkamai planuoja, rengiasi ir įgyvendina savo veiksmus EM aplinkoje, taip sumažindamas priešiškų pajėgų EA ir ES poveikį prieš draugiškas pajėgas.
Praktikoje EG gali būti įgyvendinama daugeliu būdų, kuriuos trumpai aptarsime plačiau:
• Ryšių specialisto darbas planavimo procese. Viskas prasideda nuo planavimo! Ir būtent šioje vietoje didelė atsakomybė tenka ryšių specialistui planuojant visą ryšių struktūrą ir užtikrinant EG taisyklių laikymąsi siekiant sumažinti padalinių pažeidžiamumą. Įvertinęs visus žvalgybinius duomenis, operacijos rajone tykančias potencialias grėsmes bei draugiškų padalinių naudojamus radijo ryšio dažnius ar įrangą, atsakingas asmuo turi įvertinti ir suplanuoti visą operacijos vykdymą iš savo specializacijos perspektyvos. Jis nustato šaukinius, procedūras, tinkamiausius dažnius kiekvienam mūšio lauke naudojamos įrangos tipui. Kriptografinių raktų numatymas, patvirtinimo procedūros ir spinduliuotės kontrolės planas (EMCON) — jo darbas dar operacijai net neprasidėjus.
• Planavimo diskretiškumas ir netikėtumo faktorius. Operacijos planavimo metu privalu laikytis saugumo taisyklių ir bet kokią informaciją laikyti svarbia, kadangi nutekėjusi informacija leidžia priešiškų pajėgų padaliniams planuoti EA operacijas siekiant iš rikiuotės išvesti draugiškų pajėgų įrangą arba suplanuoti informacijos perėmimą. Ukrainos patirtis rodo, kad jeigu padaliniai iki užduoties pradžios naudoja radijo ryšį, toje vietoje jie tikrai patirs sunkumus užmegzdami ryšį su vadovybe, nes jau bus numatyti slopinimo pajėgumai tai teritorijai. Šioje vietoje EA panaudojimas būtų viena iš švelniausių galimų priemonių, nes tie patys Ukrainos konflikto pavyzdžiai rodo, kad elektroninės kovos premonėmis identifikavus pozicijas, šios yra apšaudomos artilerijos/minosvaidžių ugnimi.
• Ryšių specialistų (ryšininko) atskyrimas ir padalinio išdėstymas ryšio užmezgimo laiku. Reikia vengti radijo įrangos antenas ilgesniam laikui išdėstyti prie padalinių arba atvirose vietose. Jeigu įmanoma, ryšio užmezgimą vykdyti atitolus nuo padalinio ir suradus tam tinkamą vietą, o po informacijos perdavimo grįžti prie padalinio. Taip pat derėtų įvertinti teorinį adresato pasiekiamumą, t. y. naudojant Labai aukštus dažnius (toliau — LAD) nesitikėti užmegzti ryšį su už radijo horizonto (25–65 km., priklausomai nuo adresatų antenų ir aukščio virš jūros lygio) ar būnant ryšio prasme nepalankioje vietovėje. Jeigu įrengiama vadavietė ilgesniam laikui, antenų lauką reikėtų atitraukti kiek įmanoma toliau nuo vadavietės.
• EM spektro vadyba. Spektro vadyba dažniausiai užsiima už dažnių paskirstymą atsakingas specialistas, kuris suderina draugiškų padalinių naudojamus dažnius ir priskiria specifinius dažnius konkretiems padaliniams atsižvelgiant į jų operacijos rajoną, vadovybės vietą ir informacijos gavėjo turimą įrangą.
• Emisijos kontrolė (EMCON — angl. Emission Control — spinduliavimo/emisijos kontrolė). Tai kontroliuojamas ir sąmoningas tiek EM, tiek akustinių (triukšmo maskuotė) ar kitų bangų naudojimas siekiant sumažinti nebūtiną spinduliavimą, kuris gali ne tik suteikti informacijos PP apie mūsų buvimą rajone, tačiau ir persidengti su draugiškų pajėgų sistemomis. Todėl EMCON plane įvertinamas tiek perdavimo galingumo lygis, tiek planuojami ryšio užmezgimo laikai.
• Radijo spinduliavimo maskavimas. Reljefo išnaudojimas antenas statant ne ant kalvos, o ant šlaito prisidengiant kalvos viršūne nuo spinduliavimo link PP. Taip pat galimas ir pastatų ar kitų gamtinių kliūčių išnaudojimas, darant radijo ryšio perdavimus ar naudojant kitą EM spektre spinduliuojančią įrangą. Reljefo išnaudojimas — kiekvieno ryšių specialisto išmonės reikalas, kuriuo remiantis galima pagerinti arba pabloginti EM sklidimą vietovėje.
• Tinkamos antenos ir stoties galingumas. Atliekant radijo ryšio perdavimus, svarbu įvertinti ne tik vietovę, tačiau ir mums reikalingą radijo stoties galingumo režimą. Reikia nepamiršti, kad bet koks perteklinis spinduliavimas mus ES sistemoms parodo kaip švyturį esantį mūšio lauke ir demaskuoja mūsų buvimo vietą. Dėl to reikia naudoti minimalų reikalingą galingumą, užtikrinantį užtektinos kokybės žinutės perdavimui. Galingumą bandant užmegzti ryšį reikia didinti tolygiai ir neviršyti pakankamo lygio.
• Ryšio užmezgimo laikai. Numatyti galimybę naudoti nestandartinius laikus ryšio užmezgimui, pvz.: H+40 min ir pan. Stengtis mąstyti išradingai ir gudriai, kadangi rutininiai ir formalūs taisyklių naudojimai dažnai atsekami PP specialistų ir tai panaudojama prieš mus pačius. Kaip jau ir minėta, tai turi patekti į specialisto rengiamą EMCON planą, su kuriuo būtų supažindinti visi specialistai.
• Vizualaus kontakto ir atpažinimo vengimas. Kadangi dažnai galime būti pastebėti ne tik spektre, tačiau ir vizualiai, antenas derėtų išdėstyti sunkiai pastebimose vietose, taktiškai nepatogiose vietovėse. Pamačius anteną ar visą antenų lauką automatiškai tampame prioritetiniu taikiniu ne tik EK priemonėms, tačiau ir kinetiniams padaliniams.
• Pati paprasčiausia taisyklė — radijo disciplinos laikymasis. Rengiant ryšių specialistus ar karius, elementariausios EG taisyklės yra įtvirtinamos mokant laikytis radijo disciplinos. Esminės taisyklės: a) įsitikinti, ar visi perdavimai yra būtini; b) susiplanuoti perdavimo žinutę iš anksto; c) atlikti perdavimą balsu greitai ir tiksliai; d) teikti pirmenybę skaitmeninių duomenų perdavimui (jei įranga leidžia); e) laikytis radijo tylos, jei tokia paskelbta; f) koordinates perduoti koduota forma.
• Karo meto rezerviniai režimai (WARM — (angl. wartime reserve modes). Taikos metu naudojami diapazonai ir įrangos galimybės dažnai yra viešai žinomi ir galimo oponento išanalizuoti, tad perėjus į krizės ar karinio konflikto režimą yra išnaudojami iš anksto parengti ir niekam nežinomi duomenys.
• Šuoliuojantys dažniai (HOP) ir kriptografinė apsauga (raktai). Tai aktyvios gynybos priemonės, kurios priklauso nuo turimos ryšio įrangos, tačiau turint galimybę yra privalu šiuos režimus naudoti. Šuoliuojantis dažnis sumažina tikimybę būti pastebėtiems, be to stipriai pagerinamas informacijos turinio saugumas.
• Kuo trumpesni perdavimai balsu, prioritetas informacijos perdavimui duomenimis paketais. Leidžiant taktinei situacijai ir techninėms galimybėms, rekomenduojama siųsti skaitmeninius pranešimus tekstu. Tai užtikrina didesnio informacijos kiekio persiuntimą mažais paketais ir operatyviai, taip pat sumažinant tikimybę PP nustatyti siuntėjo buvimo vietą. Jeigu yra galimybė perduoti informaciją tik balsu, pranešimai — kuo glaustesni ir aiškesni. Geriau tekstą suskirstyti trumpomis žinutėmis.
• Kodinių žodžių naudojimas. Sutartiniai kodiniai žodžiai gali sutrumpinti mūsų perdavimų laiką ir aiškiai duoti suprasti adresatui, kokią informaciją norime perduoti. Nors tai nėra visiškai saugu, tačiau greitas ir tikslus perdavimas leidžia mažiau laiko išbūti eteryje. Pavyzdžiui, naudojant iš anksto sutartą pasirinktą kodinį žodį ir jam priskyrus reikšmę planuojant operaciją, visos radijo stotys supras, kokius veiksmus reikia atlikti priėmus tokį perdavimą.
• Ryšio užmezgimas judant. Viena iš naudojamų taktikų gali būti ryšio užmezgimas judant su transporto priemone, tuo apsunkinant ryšio priemonės aptikimą bei išnaudojant reljefą arba maršruto nenuspėjamumo faktorių.
• Prieš užmezgant ryšį — pasiruošti. Prieš žinutės perdavimą rekomenduojama ją užsirašyti, įvertinti pagal ryšių taisykles ir persiskaityti, kad perdavimo metu nebūtų gaištamas papildomas laikas klaidų taisymui ar patikslinimui. Tai ypač galioja planiniam ryšio užmezgimui ir mažai patirties turintiems specialistams.
• Apsvarstyti alternatyvius ryšio užmezgimo būdus. Apsvarstyti galimybes ryšį palaikyti laidiniu antžeminiu ryšiu, signalais, pasiuntinių pagalba ir kitais alternatyviais būdais. Kad ir kaip tai archaiškai skabėtų, tačiau laidinis ryšys išlieka viena saugiausių ryšio perdavimo būdų.
• Ryšių nesaugumo prezumpcija. Kaskart vertinti faktą, jog ryšio perdavimai nėra visiškai saugūs — gali būti pasiklausoma ir nederėtų itin jautrios informacijos perduoti nekoduotais kanalais ar žodžiu.
• Naudojami radijo ryšio dažniai ir jų kiekis. Turimų atsarginių kanalų kiekis leidžia lanksčiai reaguoti į patiriamą slopinimą ir išradingai planuoti dažnio keitimą atsižvelgiant į laiką. Nors tai bendrą ryšių planą daro sudėtingesniu, tačiau tuo pat metu jis tampa sunkiau identifikuojamas elektroninio stebėjimo priemonėms.
• Retransliatorių naudojimas. Sumažinti spinduliavimą padeda retransliatorių naudojimas ir savito „koridoriaus“ pasidarymas ryšio perdavimo kryptimi. Tuomet didesniu atstumu vykdomiems perdavimams nereikalingas didelis radijo stoties galingumas. Retransliatoriai įrengiami kaip įmanoma slapčiau ir gamtiškai nepalankiai priėjimo keliais norima kryptimi.
• Jokių mobiliųjų telefonų operacijos rajone. Viena pagrindinių taisyklių šiuolaikiniame mūšyje! Jeigu nenori būti aptiktas — nespinduliuok. Tuo tarpu naudojami mobilieji telefonai ne tik išduoda buvimo vietą, tačiau per juos gali būti vykdomos psichologinės operacijos (SMS ir skambučiai) arba renkama detali informacija apie abonementą bei jo įrenginiu fiksuojamą turinį. Galimas naudojimas tik itin išskirtiniais atvejais arba padalinio vado leidimu ne konflikto zonoje.
• Beatodairiškai nepasitikėti GNSS/GPS (angl. Global Navigation Satellite System/Global Positioning System) sistemomis (ypač taktiniame lygmenyje). GPS/GNSS priemonių rodomus duomenis derėtų persitikslinti su žemėlapiu arba vietove, kadangi konflikto metu galimas tyčinis duomenų trikdymas EK priemonėmis. Tokiu atveju klaidinimas ir pasiklydimas gali turėti itin sunkių padarinių tolimesnei operacijos eigai. Be to, šių duomenų pakitimas arba išnykimas rodo, jog vietovėje galimai veikia PP EK padaliniai.
• Individualus ir padalinių rengimas veikti EK sąlygomis. Individualus ir padalinių rengimas bei švietimas leidžia iš anksto suprasti visas rizikas bei įvertinti esamas sąlygas, todėl situaciją suprantantis personalas savarankiškai ir gerokai lanksčiau sprendžia galimas EK aplinkoje iškylančias situacijas. Suprantantis ir parengtas personalas tinkamai reaguoja į situacijas ir efektingai reaguoja į EK sistemų naudojamus EA variacijas.
• Karių sąmoningumo, kvalifikacijos kėlimas ir mokymai. Tai ne vien institucijos ar vadovybės pareiga, tačiau ir kiekvieno kario asmeninė atsakomybė. Nuolatinis domėjimasis, naujovių sekimas ir saviugda suteikia daugiau kritinio mąstymo ir supratimo, kas vyksta spektre ir leidžia suprasti, kaip to išvengti. Svarbu išmanyti, ką galime mes ir ką gali mūsų priešas, o šiais laikais informacijos rasti lengviau nei bet kada anksčiau.
• Slopinimo atpažinimas. Atpažįstant kaip vykdomas slopinimas ir kokie išraiškos būdai pasireiškia tikrovėje, operatorius ar kitas personalas geba suvokti, jog tam tikroje situacijoje ne „šiaip nėra ryšio“, tačiau patiriamas PP vykdomas slopinimas ar įsiterpimas. Tokiu atveju reikia vadovautis numatytais algoritmais ir taisyklėmis, o apie fiksuotą slopinimą informuoti savo vadovybę arba atsakingus specialistus.
• Tikroviškos treniruotės. Itin svarbu treniruotis veikti elektroninės kovos sąlygomis, t. y. treniruoti padalinį veikti turint tik fragmentuotą arba visiškai neturint ryšio!
Be abejo dauguma principų praranda prasmę patekus į pasalą ar kitaip patekus į kontaktą su priešu. Tokiu atveju kiekviena situacija vertinama atskirai, tačiau atsižvelgiama į operatyvumą — t. y., kad skubumas tampa prioritetu, o mūsų buvimo vieta ir taip būna žinoma priešo padaliniams.
PAGRINDINĖS ELEKTRONINĖS GYNYBOS TAISYKLĖS
- Jeigu esi atsakingas už planavimą — išmanyk radijo ryšio procedūras, planavimo principus, įrangą ir priešiškus EK pajėgumus. Derink dažnius ir kelk savo kvalifikaciją ne tik kursuose, tačiau ir savarankiškai.
- Jei esi operatorius — išmanyk savo darbą, suprask įrangą, tapk jos ekspertu ir išnaudok jos galimybes.
- Įvertinęs aplinkybes, atsiskirk nuo padalinio atlikdamas ryšio perdavimus.
- Išsirink tinkamą vietą ryšio užmezgimui, įvertink orus, reljefą, naudojamas antenas ir dažnius.
- Vertindamas reljefą, suprask, kad sienos ir kalvos nebūtinai yra tau palankios. Suprask, kad bet kokios kliūtys link tavo adresato tau trukdo, tad geriau kliūtimis prisidenk nuo spinduliavimo priešui.
- Naudok užtektiną radijo stoties galią, tačiau nenaudok pertekliaus. Geriau laipsniškai didink galią iki kol užmegsi ryšį, nes kitu atveju tapsi pagrindiniu taikiniu ir atskleisi savo padalinio vietą.
- Maskuok savo antenos išskleidimo vietą. Antena neturi matytis priešui, nes bus dar lengviau tave surasti.
- Esant galimybei, naudok kryptines antenas ar kitą įrangą, kuri tau padės pasiekti tikslą.
- Laikykis radijo disciplinos ir neteršk eterio, neperdavinėk daugiau nei būtina.
- Išnaudok radijo stoties galimybes, nes jos gali padėti tau išgyventi ir likti neužfiksuotam spektre bei pelengacijos įranga. Jeigu gali naudoti šuoliuojančius dažnius — naudok juos, jei gali perduoti duomenis tekstu — perduok duomenų paketus, o ne balso pranešimą.
- Suplanuok perdavimus balsu iš anksto, jei yra laiko juos užsirašyk ir pasitikrink. Nuspaudus tangentę, ne laikas galvoti ką pasakysi!
- Naudok iš anksto sutartus kodinius žodžius. Vienas žodis perduos visą mintį ar idėją.
- Jeigu negali išsirinkti tinkamos vietos ar tai pernelyg pavojinga — geriau atlik perdavimą judėdamas, dar geriau — greitai judėdamas. Tada tavo buvimo vietos koordinatės bus nenaudingos priešui.
- Suplanuok ir naudok retransliatorius, jei ištekliai leidžia. Tai padės sumažinti stoties galingumą ir reikiama kryptimi kokybiškiau perduoti informaciją sąmoningai nukreipiant konkrečia kryptimi.
- Suprask, kas yra slopinimas ir kokių veiksmų privalu imtis EK sąlygomis, naudokis pateiktu algoritmu.
- Nuolat tobulink save, domėkis savo srities naujovėmis, įranga, eksperimentuok, kai yra leidžiama, išbandyk įrangos galimybes, suprask priešo naudojamas taktikas ir techniką. Tai padės įgauti patirties ir suprasti, kaip elgiasi priešas ir kaip aš galiu su juo konkuruoti.
- Nenaudok mobiliojo telefono pratybų metu ir beatodairiškai nepasitikėk GPS sistemomis. Abu iš jų gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Jeigu įtari, kad tavo naudojama radijo stotis ir darbinis dažnis yra slopinami:
1. Įvertink triukšmus/interferencijas ir identifikuok, ar tikrai vykdomas slopinimas. Vis dėlto dar kartą patikrink ar:
- Tavo radijo stotis įžeminta;
- Gerai išsirinkai vietą ryšiui užmegzti;
- Tinkamai sujungei įrangos priedus ir anteną;
- Įranga nepatyrė žalos ją gabenant, nebuvo daužoma ar kitaip paveikta.
Jei patikrinus paminėtus dalykus triukšmai nedingo, tada galima daryti prielaidą, jog triukšmai ateina iš išorės, tačiau jie gali būti skleidžiami nebūtinai priešo slopinimo įrangos, tad reikia įvertinti, kad:
- Tai gali būti draugiški padaliniai naudojantys tą patį radijo dažnį;
- Netoliese yra aukštos įtampos laidai arba elektros įrenginiai, kurie generuoja triukšmus eteryje;
- Netinkamos atmosferinės sąlygos;
- Netinkamai suderinta įranga;
- Visų paminėtų variantų kombinacija.
2. Nustačius, kad visgi patiriamas slopinimas — būtinai informuok vadus arba atsakingą už radijo ryšius personalą (raportas!) ir atlik sekančius veiksmus:
- Jeigu įmanoma, tęsk ryšio perdavimus, kadangi nustojus priešas supras, kad jo slopinimas buvo efektyvus ir imsis tolimesnių veiksmų;
- Padidink siųstuvo galią. Tai daryk laipsniškai vis patikrindamas, ar ryšio kokybė gerėja. Nedidink galios daugiau nei užtenka perdavimui;
- Keisk antenos vietą, jos tipą arba pareguliuok jos kryptį. Kiekvienas įrangos tipas turi savus niuansus, tad išmanyk savo radijo stoties galimybes;
- Naudokis retransliatoriais, jeigu turi arba naudokis esamais;
- Naudokis alternatyviais informacijos perdavimo būdais. Naudokis palydoviniu ryšiu, pasiuntiniais ar kitais būdais. Galima apsvarstyti alternatyvios vietos suradimą, kuri tiek pridengtų nuo slopinimo, tiek sudarytų geresnes sąlygas pasiekti adresatą;
- Atsižvelgiant į numatytus tinklui priskirtus naudojamus radijo dažnius vadovaujantis standartinėmis procedūromis keisk darbinį dažnį. Šis procesas būna numatytas planavimo stadijoje, tad išmanyk šaukinius ir standartines procedūras, kuriomis vadovaujantis atliekamas dažnių keitimas. Keičiant dažnį ir turint pakankamą įrangos kiekį galima apgauti priešą paliekant keletą radijo stočių imituoti darbą buvusiame dažnyje, siekiant nuslėpti faktą, jog pagrindinis darbinis dažnis buvo pakeistas.
Dažnai pati ryšio įranga turi daug skirtingų darbo režimų ir kodavimų, kuriuos galima išnaudoti, norint užtikrinti ryšių saugumą. Viena pagrindinių — šuoliuojančių dažnių (HOP) naudojimas, raktų ir kriptografinių apsaugos priemonių naudojimas. Taip pat skirtingo tipo antenos bei jų poliariškumo išnaudojimas pagal paskirtį.
Praktikoje sutinkama keletas slopinimo metu girdimų triukšmų tipų:
- Atsitiktinis (baltas) triukšmas (Random noise). Dažniausiai taikomas variantas, primenantis natūralų foninį radijo triukšmą. Tinkamas visų tipų signalų slopinimui. Dažnai painiojama su prasto ryšio sąlygomis ar atmosferiniais triukšmais, todėl sunkiau identifikuojamas kaip slopinimo rezultatas.
- Laipsniniai tonai (Stepped Tones). Girdimi dūdmaišio/vargonų garsai, kurių aukštumas kinta. FM ir AM moduliacijose naudojamas balso perdavimų slopinimui.
- Kibirkščiavimas (Spark). Vienas efektyviausių slopinimo triukšmų. Didelio intensyvumo triukšmai periodinėmis papliūpomis.
- Žuvėdros (Gulls). Aukšto dažnio „cypčiojimai“ eteryje, primenantys žuvėdros klykavimą. Itin efektyvu slopinant perdavimus balsu.
- Atsitiktinis pulsavimas (Random Pulse). Pulsuojantis dažnis, kintama amplitude, trukme ir dažniu. Taikoma teletaipo įrenginiams, radarams ir duomenų perdavimo sistemoms.
- Virtavimas/bangavimas (Wobbler). Lėtai keičiamas garso tonas vienu dažniu, kuris suteikia virtavimo efektą.
- Garso įrašas. Girdimi garsai, kurie trikdo komunikaciją, pvz.: muzika, klyksmai, plojimai, mechaniniai garsai, juokas ir pan.
Temos:
