Prieš kurį laiką perskaitėme JAV kariuomenės kapitono N.J.Fiore straipsnį „Defeating the Russian Battalion Tactical Group“ (http://bit.ly/2Hwic0Q) ir pagalvojom — o ar mes žinome, kaip ją nugalėti? Suprantame, kad klausimas žymiai gilesnis ir Lietuvos kariuomenė kartu su sąjungininkais galvoja ir dirba ties idėjomis ir būdais, kaip esant reikalui spręsti šį iššūkį. Tačiau nusprendėme pasigilinti į pačią bataliono taktinių grupių specifiką ir galimus namų darbus kiekvienam mūsų.
Kas yra BTG?
Taktinės grupės (bataliono ar kuopos) yra ne etatiniai vienetai, kai vienam daliniui priskiriami kiti padaliniai, siekiant užtikrinti iškeltų taktinių tikslų įgyvendinimą, apsaugą ir išgyvenamumą. Tai — sąlyginai autonomiškai galintis veikti junginys. Priklausomai nuo užduoties ir turimų resursų, yra sudaromos bataliono arba kuopos taktinės grupės. Vadovėlinę bataliono taktinę grupę sudaro:
• 3–4 motorizuotų/mechanizuotų pėstininkų kuopos (apie 40 šarvuočių, 300–400 karių)
• 1 tankų kuopa (apie 10 tankų)
• Prieštankinių ginklų kuopa
• 1–3 artilerijos baterijos (dažniausiai — savaeigės)
• Priešlėktuvinės gynybos padalinys
• Inžinerinės, medicininės paramos ir logistikos padaliniai
Vienų BTG pratybų metu ją sudarė 800 karių ir 300 įvairių technikos vienetų. Kuopos taktinės grupės (KTG) atveju sudedamosios dalys panašios, tik kuopos virsta būriais. Rusijoje yra gana sena „taktinių grupių” ar „jungtinių batalionų/pulkų“ tradicija. Tiesa, ji kilo ne dėl gudrių ir inovatyvių RU generolų sumanymų, o dėl itin prastos RU kariuomenės būklės XX a. devintajame dešimtmetyje. Pirmojo karo Čečėnijoje metu negausūs galintys kovoti padaliniai iš skirtingų dalinių ar net apygardų buvo jungiami į vieną ir metami į mūšį. Tas pats kartojosi antro karo Čečėnijoje ir 2008 m. Rusijos agresijos prieš Sakartvelą metu. RU išmoko naudotis šiomis grupėmis, o prasidėjusi karinė reforma įgalino BTG keliu žengti kryptingiau. Kuriamos brigados dėl personalo kiekybės ir kokybės negalėjo tapti vientisais ir kovingais vienetais, tad teko iš jų formuoti batalionų taktines grupes. Kita vertus, galima suprasti ir taktinę logiką — mažesnius, galinčius veikti autonomiškai vienetus patogiau valdyti, ypač lokalių konfliktų atveju.
Rusijos ambicijos remtis bataliono taktinėmis grupėmis yra įgarsintos gana aiškiai. Gynybos ministras S. Šoigu ir Generalinio štabo viršininkai gen. J. Balujevskis ir arm. gen. V. Gerasimovas ne kartą apie tai kalbėjo. 2014 m. jos įsijungė į karą prieš Ukrainą. Minėta, kad 2017 m. Vakarų apygardoje yra bent 30 bataliono ir kuopos taktinių grupių, o visose Sausumos pajėgose planuojama turėti 125 BTG. Skelbta, kad Rusijos karinė aviacija teoriškai gali per vieną kartą perkelti 35–38 bataliono taktines grupes (20000–25000 karių), tačiau tik su lengvąja ginkluote, kai technika yra paruošta desantavimo vietoje.
Veikimas
Nors kai kurie autoriai teigia, kad BTG vaidmenį operacijoje/kare apsprendžia ne tiek jos dydis, kiek keliama užduotis (gali atakuoti kuopos atramos punktą vs. atkirsti strateginį kelią), visgi turimi resursai ir ugnies galia yra svarbiausias faktorius. Taikliai pastebima, kad RU BTG negalėtų lygintis su JAV brigadų kovinėmis grupėmis (apie 4000 karių). Viena priežasčių, kodėl RU pasirinko BTG, o ne BCT konceptą, yra 2011 metų Vienos dokumentas. Šiame dokumente dalyvaujančios šalys privalo pranešti kitoms apie bet kokius karinius judėjimus ir pratybas, kurios sudaro daugiau nei 9000 sausumos pajėgų karių prieš ne mažiau nei 42 dienas. Rusija, kad paslėptų pasirengimą agresijai, naudoja BTG pajėgumus ir taip Ukrainos atveju apėjo Vienos dokumento punktus. Tuomet vienoje vietoje koncentruoti pajėgumai neviršijo 9000 karių, tai leido prie Ukrainos sienos sutelkti stiprius karinius pajėgumus ir nepažeisti dokumento „dvasios”. Kremlius nuolat žiūri, kaip įgyvendinant agresyvius veiksmus teisiškai galėtų nepažeisti tarpautinės teisės arba turėti tam kažkokį pagrindimą. Rusijai yra naudinga nepažeisti šio susitarimo ir būti Vienos dokumento nare, kadangi tuo pačiu gali stebėti ir gauti žinias apie NATO valstybių pajėgumus. Tiesa, konflikto su NATO atveju tokios slėpynės gali liūdnai baigtis. Tą Rusija supranta, todėl BTG formuojamos iš etatinių brigadų, tad esant globaliam konfliktui RU galėtų taktines grupes paversti brigadomis. Be to, į Europą JAV brigadas dar reikės permesti, o aibė RU BTG jau yra čia, tad pirmajame etape ir BTG galėtų suvaidinti savo vaidmenį. Be to, kyla klausimas, ar tas RU „susižavėjimas“ BTG nėra ir savotiško PSYOPS‘o dalis — „mes kariausime BTG ar net KTG, nes mums prioritetas yra lokaliniai konfliktai, o jūs miegokit ramiai“.
Susidaro įspūdis, kad BTG (ar KTG) skirtos kovai prieš konkretų taikinį, pvz. dalinį ar objektą. Turėdama ugnies ir manevro persvarą prieš, pvz., tradicinį batalioną, BTG jį gali neutralizuoti, tačiau antrai tokio pat lygio kovai jam gali neužtekti kvapo. Tuomet pereinama į aktyvią gynybą, laukiama pastiprinimų arba kitos BTG aktyvių veiksmų. Tad kai girdime, kad „va, atvažiuos čia vienas batalionas ir visus ištaškys per valandą“, galim tik nusižvengt į snukį 😊 Kalbant apie logistiką — tai ilgaamžė Rusijos ginkluotųjų pajėgų bėda. Sunkiai ji sprendžiama ir BTG. Jei viskas vyksta per pratybas ir į užduoties rajonus perkeliama su visa brigados infrastruktūra — tai yra viena. Tačiau realiose operacijose, kai BTG atitrūksta (ar yra atitraukiamos) nuo tiekimo ir paramos linijų, ima strigti aprūpinimas, medicininė parama. Jei oponentas silpnesnis, galima eiti toliau, tačiau bendrąja prasme BTG labiau panašu į „one mission unit“. Iš čia turbūt ir ta BTG gausa, kad jos galėtų viena kitą keisti ir paremti. Kitas BTG veiksmų eigos variantas — užimti tiek teritorijos, kiek pajėgia kontroliuoti, vykdyti aktyvią gynybą ir taip sukurti derybinę poziciją Kremliui. Rusijos teigimu, BTG reakcijos laikas yra dvi valandos, tačiau toks laikas atrodo gana optimistinis, realistiškai tai galėtų būti para.
Įvertinant tai, kad BTG — sąlyginai autonomiškai turintis veikti dalinys ir jo vadas turi būti lankstus, tačiau praktika rodo, kad personalas ir vadai ne visada geba veikti besikeičiančioje aplinkoje. Rusijos karių „pasiklydimai“ Ukrainoje su kovine technika rodo, kad arba iš tiesų jie nežinojo, kur juos aukštesni vadai siunčia (tai daug pasako apie BTG kaip „vieningą kumštį“), arba žemesni vadai nesugebėjo įvykdyti aukštesnio vado sumanymo pasiklydę grįžti į rikiuotę. Tai leidžia daryti prielaidą, kad BTG vis dar gajus sovietinis vadovavimo mentalas, kuris riboja žemesnių vadų iniciatyvą.
Labai rekomenduotume pasianalizuoti L. W. Grau ir Ch. K. Bartles studiją „The Russian Way of War“ (http://bit.ly/32au4NL), kur galite gauti daug ir išsamios info apie RU dalinių padalinių taktiką. Tiesa, daug remiamasi sovietine patirtimi, bet vis tiek gali būti įdomu ir naudinga. Kalbant apie bataliono taktinę grupę, galėtume išskirti kelis mums ypač svarbius momentus.
Žygis. BTG pajėgi įveikti iki 350 km (idealiais keliais) per 10 -12 valandų. Pusvalandžio sustojimai daromi kas 2–3 valandas (remontui, pavalgyti, pašikti). Kolona išsitęsia apie 8 km. Galima neabejoti, kad oponentas vykdo saugą ir kontržvalgybą, naudoja UAV, EW ir visas kitas įmanomas priemones, kurias gali naudoti (visi juk mes žmonės — gyventi norim 😊). Susitelkusi poilsiui ir pasirengimui kitoms operacijoms, BTG užima žiedinę gynybą. Jame BTG gali būti iki 12 val., iš kurių apie 2–3 valandas yra skiriama kovinių ir kitų transporto priemonių taisymui/priežiūrai.
Puolimas. Standartiškai priekyje eina tankų kuopa iki 1200 m frontu, už 300 m — motopėstininkų kuopos (su šarvuočiais/PKM), dar 300–600 m į užnugarį — vadavietė (tikėtina, ir medicininė parama, logistika, inžinerinės priemonės), prieštankiniai pajėgumai, parama ugnimi (minosvaidžiai). Artilerija, PLG priemonės gali būti gilesniame užnugaryje, tuo pačiu vadavietė gali persikelti į gilesnį užnugarį.
Gynyba. Standartiškai priekyje išstatoma priešakinė kuopos dydžio saugos grupė. Nuo jų iki 2 km į gilumą 5 km frontu dėstomi motorizuotų pėstininkų padaliniai su tankų inkliuzais, arba tankai naudojami antroje linijoje (apie 800 m į gilumą). Vadavietė, ugnies, ir paramos elementai standartiškai numatyti trečioje linijoje, t.y. apytikriai 1500–2000 m nuo pagrindinių pozicijų.
Žinoma, tai tik vadovėliniai standartai, aplinkybės ir vietovė (ypač urbanizuota) priduoda ženklių niuansų. Tačiau jau yra apie ką pagalvoti. Tuo pačiu galima prisiminti 2014 m. rugpjūtį vykusį Ilovaisko mūšį, kuomet Rusijos BTG naudotos plačiai. Šis įvykis iki šiol kelia didžiules aistras Ukrainoje, keliamos įvairios, net sąmokslo teorijos, kodėl turėdama duomenis apie galimą RU įsiveržimą, Ukraina jam nepasirengė. Žvelgiant į patį mūšį, akivaizdu viena — tai buvo RU BTG sėkmė, kadangi Ukrainos pajėgų ten buvo mažiau, jos buvo išsekusios po puolamųjų operacijų prieš separus. RU atsirado galimybė šviežiomis pajėgomis jas kaustyti ir užspausti ugnies galios pranašumu. Separatistų batalionai užtikrino sparnų dengimą, vykdė saugą, rėmė BTG veiksmus. Pamokos Ukrainoje yra įtraukiamos į RU kovinį rengimą. Antai 2018 m. rengta nauja BTG panaudojimo metodika, ji bandyta Pietų karinėje apygardoje (58 — oje armijoje).
Pamokos Lietuvai
BTG stipri ne savo skaičiumi, ir net ne šarvu, o ugnies galia ir manevru. Būtent artilerija daro didžiausius nuostolius, o kai ji yra čia pat su šarvuotu kumščiu ir mechanizuotais pėstininkais, reikia arba persverti tą ugnies galią, arba ieškoti kitų sprendimų. JAV atveju tai padaroma nesunkiai, tačiau Lietuvos kariuomenei tai padaryti gali būti ne taip lengva. Svarbūs ir reikalingi įsigijimai juda, ir tai gyvybiškai svarbu, tačiau akivaizdu viena — konvencinio konflikto atveju lipti ant BTG „force on force“ nebūtų itin produktyvi taktika. Neabejojame, kad tai supranta ir LK, nesirengiame iš sofos generolų sosto mokyti labiau išmanančius. Tačiau gal kelios mintys padės kariams ir vadams ant žemės lengviau įvykdyti vadovybės įsakymus.
- Kiekviena operacija prasideda nuo žvalgybos. Turime ne tik žinoti priešo stipriąsias puses, bet jo pažeidžiamuosius taškus. Aukščiau pateikta info galbūt leis galvoti apie būdus, kaip išsiaiškinti, kada ir kur priešas pažeidžiamiausias: kada jis valgo, ilsisi, remontuoja techniką? Kur rikiuotėje jo pažeidžiamiausi ir gyvybiškai svarbūs taškai? Ar užteks sunaikinti vadavietę, kad BTG taptų nekovinga? Kada pasirinkti mūšį: kai priešas tik pradeda prasiveržimą, ar kada jis bus išsekęs?
- Tai pasiekti reikia ir būtinų priemonių: UAV, tolimačiai, informacijos fiksavimo ir perdavimo įranga. Kita vertus, ne mažiau svarbūs ir įgūdžiai. Kiekvienas karys ir šaulys (kartojam — KIEKVIENAS) turi pažinoti priešo kovinę techniką, ginkluotę, laipsnius, pajėgų rūšių ženklinimą (antsiuvus). LK žvalgų gali visur nebūti, o tiksli informacija („kažkas burzgia“ vs. „tanketė“ vs. „T90“) leis ne tik suprasti, kas prieš mus, bet ir kokia organizacija (jei pamatėm 10 tankų, reiškia kažkur netoli ir 3 kuopos mechanizuotų pėstininkų gali būti).
- Taikinių atsirinkimas, arba targetingas leistų taupyti resursus ir padaryti priešui maksimalią žalą. Po geros žvalgybos taps aišku, kurie BTG elementai yra kritiškai svarbūs, kuriuos galime išvesti iš rikiuotės, kuriuos galime pažeisti, kuriems galime tik įkąsti. Tai sąlygos mūsų turimos priemonės ir įgūdžiai (pvz. T90, o turim tik AT4). Tad rinktis teks nebūtinai kas svarbiausia, bet kas padaroma.
- Gebėjimas laiku priimti reikiamus sprendimus. Veikti turime lanksčiau. Gal skyriaus/būrio vadui atsivers galimybė savo turimomis priemonėmis sunaikinti svarbų BTG elementą ar jam padaryti žalą. Nereikia beatodairiški „imti” kiekvieną galimybę, bet pasvėrus ir įvertinus galima priimti tokį taktinį sprendimą. Jei mokėsime išviesti netiesioginę ugnį ir nurodyti taikinius, galime sutaupyti daug resursų. Esame girdėję poziciją, kad paprastam kariui tai — perteklinė informacija, tačiau suprantant mūšio ritmą (mokantis gali būti nukautas; pranešti gali tekti čia ir dabar, o šalia mokančio nėra) manytume, kad tai yra gyvybiškai svarbu. Savo laiku tiksliai paleistos 3 minosvaidžio minos, pvz., į logistinį BTG padalinį (degalai, maistas, atsarginės dalys, etc) bus skaudus smūgis priešui.
- Nepamirškim apie seną gerą motti — Žiemos karo metu suomių ištobulintą taktiką į dalis sukapoti dideles sovietų divizijas, ir jas virškinti po gabalėlį. Technologinis lygmuo ir taktika dabar yra kitokie, visko nepritaikysi, bet pats principas tam tikromis sąlygomis yra įmanomas. Svarbu, kad oponentas būtų išstumtas iš komforto zonos, negalėtų naudoti persvaros ugnimi, švaistytų be reikalo šaudmenis ir degalus. Tuomet daugiau galimybių atsiras mums.
Išvados:
1. Rusijos bataliono taktinė grupė — tai bataliono dydžio vienetas, sustiprintas ugnies ir manevro persvarą užtikrinančiais elementais ir gebantis veikti autonomiškai. Kol kas BTG yra integruojama į kovinį rengimą, tačiau konflikto su NATO metu ilguoju laikotarpiu neužtikrintų persvaros.
2. BTG pajėgi vykdyti tikslines operacijas prieš konkretų dalinį, objektą, ar užimti ir išlaikyti teritoriją. Ilgas ir kompleksines operacijas be atskiro papildymo resursais BTG įvykdyti būtų sunku.
3. BTG silpnosios vietos: pažeidžiami žygyje, sudėtinga logistika, nelanksti vadovavimo grandinė.
4. Lietuvos atveju būtina stiprinti taktinę žvalgybą (priemonių ir įgūdžių), taikinių pasirinkimą (targetingą) ir žemesniųjų vadų gebėjimą priimti greitus ir teisingus sprendimus mūšio sąlygomis.
Temos:
