Jūsų teismui — savaitės (liepos 9–15 d.) rusijos — Ukrainos karo apžvalga.
Geopolitinis kontekstas
- NATO viršūnių susitikimo rezultatai jau aptarti visų ir iš visų kampų. Tik galima konstatuoti, kad Ukraina negavo konkrečios datos, kada taps nare, tačiau iš jos kelio pašalintas narystės veiksmų planas (angl. MAP — Membership action plan), kas gerokai trumpina ir supaprastina priėmimą (kelias panašus į Švedijos ar Suomijos). MAP‘as, tai yra NATO konsultacijų, pagalbos ir praktinės paramos programa, pritaikyta individualiems šalių, norinčių įstoti į Aljansą, poreikiams. Jo nebuvimas Ukrainai sutaupo nemažai laiko, kadangi pavyzdžiui Lietuvai MAP procesas buvo pradėtas 1999 m., taigi užtruko 5 metus, kol mes tapome NATO nariais. Tad iš esmės priėmimas priklausys nuo politinės konjunktūros Vakaruose ir padėties fronte. Kitas dalykas, Ukrainai tapus nare, ji (arba asmuo, kuris ją atstovaus NATO) turės veto teisę NATO Aljanse priimamiems sprendimams. Pastaruosius kelis metus matome, kaip Vengrija ir Turkija tuo puikiai naudojasi. Dėl to, kai kurios valstybės, tame tarpe ir JAV, į tai žiūri atsargiai, ypač žinant dar vis nemažą korupcijos lygį bei rusijos žvalgybos įtaką Ukrainoje. Žinoma, diskutuojami ir kiti variantai, kurie suteiktu tvarias saugumo garantijas Ukrainai. Pavyzdžiui, Izraelio modelis arba koks nors saugumo susitarimas daugiašaliame (ar trišaliame) formate su didžiosiomis NATO valstybėmis (JAV, D. Britanija, Prancūzija), kurios tuo pačiu yra nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės bei turi branduolinį ginklą. Viena vertus, galbūt tai mažiau ribotu Ukraina negu narystė NATO, pavyzdžiui smūgiuojant į agresoriaus teritoriją. Tačiau kita vertus, šios idėjos kritikai turi labai svarų argumentą — 1994 m. gruodį pasirašytą Budapešto memorandumą, kuris ir turėjo suteikti panašias garantijas Ukrainai, tačiau teliko nieko vertu popieriumi.
- Ukrainos nusivylimas suprantamas, tačiau kažin ar pateisinamas agresyvus diplomatinis spaudimas dėl narystės NATO, kuris išvirto į nemalonius apsižodžiavimus su sąjungininkais. V. Zelenskio aštri retorika po pirmos NATO viršūnių susitikimo dienos, dėl neišsipildžiusių narystės lūkesčių nedavė rezultatų, o kai kurie sąjungininkai šią kritiką priėmė asmeniškai. Antai, kalbėdamas apie karinę paramą Ukrainai, JK gynybos ministras, B. Wallace priminė, kad sąjungininkai — tai ne „Amazon“ siuntų tarnyba, kuri viską pristato tik užsigeidus. Tikėtina, kad už uždarų durų Ukrainos delegacijai buvo pasakyta ir kartesnių žodžių. Kol kas tai neatsispindi Vakarų karinės paramos dinamikoje — nauji paketai iš JAV, Vokietijos, Prancūzijos toliau bus perduodami Ukrainai, įskaitant Storm Shadow raketų analogą SCALP. Tačiau Ukrainos diplomatai ir politinė vadovybė turėtų pergalvoti, ar toks, kartais sovietinį diplomatijos stilių primenantis spaudimas („mes už jus kraują liejame, o jūs mums nieko neduodate“) neturėtų būti pakeistas nuosaikesne retorika.
- G7 nusprendė teikti Ukrainai karinę, finansinę ir žvalgybinę pagalbą. Tokiu būdu, prie jau pagalbą teikiančių JAV, JK, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Kanados, sistemiškiau jungiasi Japonija. Jei ji savo finansinėmis ir technologinėmis galimybėmis prisidės prie Ukrainos karinės pramonės vystymo, tai būtų labai didelis ir ilgalaikis proveržis.
- Pasirodė prieštaringos žinios dėl „grūdų susitarimo“. Turkija paskelbė, kad susitarimas pratęstas, o kremlius informavo, kad iš jų pusės tokio sprendimo nebuvo. Neatmestina, kad rusai bando atsiteisti turkams už kelis diplomatinius spjūvius snukin (Azov vadų sugrąžinimas Ukrainai ir pritarimas Švedijos narystei NATO). Taigi, R. T. Erdoganas toliau balansuoja. Jis paskelbė, kad rugpjūčio mėnesį Turkijoje su valstybiniu vizitu laukia tarptautinio karo nusikaltėlio v. putino.
- Tuo tarpu, kyla įtampa tarp rusijos ir Irano. Rusai palaikė Jungtinius Arabų Emyratus dėl keleto salų, kurias Iranas laiko sava teritorija, dėl to šį rusijos pozicija labai užrūstino Teheraną. Tuo pačiu, nors iraniečiai sumokėjo pinigus už Su-35, tačiau naikintuvų dar nematė. Ar šie pykčiai bus tik trumpalaikiai, ar išvirs į didesnes problemas — sunku pasakyti. Visgi, tokios vorų peštynės yra malonios akiai.
- Agresoriaus kariniame elite ir toliau jaučiasi Wagner maišto atgarsiai. Kol samdinių likučiai bando rasti sau prieglobstį baltarusijoje, rusijos ginkluotose pajėgose tęsiasi valymai. Per savaitę postų neteko 58-osios armijos vadas gen. mjr. i. popov ir 106-osios desanto divizijos vadas gen. maj. v. silvestrov, o 90-osios tankų divizijos vadas sulaikytas (oficiali priežastis — korupcija). Savaitės pabaigoje vėl sustiprėjo gandai ir apie oro desanto pajėgų vado gen. plk. m. teplinskyi atstatydinimą. Visi generolai rusų karo propagandistų soc. tinkluose pristatomi kaip sąžiningi, karius saugantys profesionalai, rėžiantys vadovybei tiesą apie realią padėtį fronte. Ar taip tikrai yra, tenka abejoti, matant jų vadovaujamų vienetų pasirodymus mūšio lauke. Tuo pačiu teigiama, esą jų pavaldiniai tokius įvykusius ar numatomus atleidimus vadina aukščiausios karinės vadovybės smūgiu į nugarą, esą jie paliks pozicijas kontaktinėje linijoje ir gins savo vadus nuo Maskvoje kabinetuose sėdinčių vadų. Panašu, y. prigozhyn sukurtas precedentas atvėrė Pandoros skrynią ir tampa užkrečiamu.
Situacija fronte
Luhansko kryptis
- Svatove. Agresorius tęsė puolimą prie Novoselivske, pasiekė taktinę sėkmę, tačiau pačios gyvenvietės neužėmė. Kita vertus net ir sėkmės atveju tai mažai ką keistų, kadangi tai tik nežymus sektoriaus kontaktinės linijos ruožas, pats savaime nedarantis įtakos viso sektoriaus padėčiai. Žinoma, jei rusams pavyktų užimti Novoselivske bei iš čia pradėti operacijas link Oskil upės (Borova — Zagrizove), tuomet padėtis pasikeistų. Šiuo metu tam sąlygų nėra.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
- Kremina. Rusų atakos Torske — Nevske nebuvo sėkmingos, tačiau jiems nežymiai pavyko pajudėti į priekį prie Dibrova. Pastarajame ruože Ukrainos pajėgos suintensyvino artilerijos smūgius, o okupantams sėkmės išvystyti nepavyko.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
- Lysychansk. Sektoriuje dominavo pozicinės kautynės. Rusai kelis kartus pabandė atakomis Vesele — Spirne ruože padėti savo pajėgoms Bakhmut šiauriniame flange, bet tokias iniciatyvas ukrainiečiai labai greitai užgesindavo.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Donecko kryptis
- Bakhmut. Praeitą savaitę į sektorių mesti agresoriaus rezervai iš dalies pagelbėjo tik šiauriniame flange. Rusų pajėgos (pirmiausia 98-osios oro desanto divizijos vienetai) beatodairiškomis ir kartais net savižudiškomis atakomis numušė ukrainiečių puolimo tempą prie Berhivka, tačiau stabilizuoti situacijos jiems nepavyko. Ukrainos gynėjai čia tęsė operacijas, puldami nuo Orihovo Vasylivka. Savaitės pabaigoje jiems pavyko pajudėti į priekį. Maža to, ukrainiečiai pasinaudojo atitrauktu rusų dėmesiu ir atakavo prie Rozdolivka, sugebėdami pasistūmėti link Soledar. Taip pat sėkmingai Ukrainos vienetai veikė pietiniame flange — agresorius nustumtas nuo kalvos prie Klishiivka, operacijos toliau vyko prie Kurdiumivka, dėl ko okupantai priversti buvo lyginti kontaktinę liniją prie Andriivka.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
- Avdiivka — Mariinka. Mūšiai visuose ruožuose išliko intensyvūs, tačiau jie vis labiau įgauna pozicinį pobūdį. Rusai bandė pulti, tačiau jų atakos buvo chaotiškos nuo planavimo iki vykdymo, todėl jiems šie veiksmai baigėsi labai liūdnai.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
- Vuhledar. Rusai toliau kaustė Ukrainos vienetus atakomis link Novomykhailivka bei aviacijos smūgiais. Panašu, kad ukrainiečiai suprato pasyvumo kainą ir ėmė vykdyti lokalias atakas, taip sugebėdami nežymiai pasistūmėti tarp Mikilske ir Volodymirivka bei prie Pavlivka gyvenvietės. Tiesa, dar sunku spręsti, ar Ukrainos gynėjai susigrąžino iniciatyvą į savo rankas.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Zaporizhia kryptis
Savaitės bėgyje ukrainiečiai intensyviai smūgiavo agresoriaus logistinei sistemai (Tokmak, Melitopol, Berdyansk).
- Orihiv. Ukrainos pajėgoms nepavyksta prasimušti Zherebyanky link, tačiau savaitės pabaigoje jie pakeitė puolimo kryptį ir sugebėjo pasistūmėti prie Kamyanske. Taip kontaktinėje linijoje kuriamas dar vienas „karštas taškas“, į kurį rusai bus priversti permetinėti savo vienetus. Tuo tarpu, prie Robotyne žinios geresnės. Ukrainiečiai stumiasi šiaurės rytinėse gyvenvietės prieigose, po truputį periminėdami čia esančios kalvos kontrolę. Be to, mažais žingsneliais plečia placdarmą į vakarus ir rytus nuo Robotyne. Dar sėkmingiau sekėsi vakariniame flange, kadangi ne tik pajudėta pirmyn keliu Orihiv — Polohy, bet ir nežymiai pavyko pasistūmėti link Polohy iš šiaurės vakarų (netoli nuo Dorozhnyanka).
Vertinimas: Iniciatyvą turi ukrainiečiai.
- Velyka Novosylka. Ukrainos vienetai stūmėsi no mans land Priyutne ir Staromayorske prieigose, užiminėdami patogesnes pozicijas tolimesnėms operacijoms. Tuo pačiu, okupantų karo propagandistai skelbė, kad ukrainiečių gynybos gilumoje formuojamos puolimo grupės iš šviežių mechanizuotų vienetų. Praeitą savaitę prasidėjęs suaktyvėjimas prie Novodonetske aprimo. Tikėtina, didžiausią įtaką ukrainiečių operacijoms čia daro minų laukai ir juos dengiantys agresoriaus PTRK (prieštankiniai) vienetai bei minosvaidžiai. Rusų artilerija, dar aktyvi, tačiau patiria labai didelius nuostolius.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Pietų kryptis
Ukrainos pajėgos išlaikė nedidelius placdarmus prie Antonovo tilto kairiajame Dniepro upės krante. Sugebėdamos rotuoti vienetus, remti juos artilerijos ugnimi ir oro gynybos sistemomis pridengti nuo rusų aviacijos. Akivaizdu, ukrainiečiai čia kelia rusams didelį galvos skausmą. Vis dažniau agresoriaus soc. tinkluose kalbama, jog netrukus Ukrainos vienetai išplės tuos nedidelius placdarmus ir pradės plataus masto desantinę operaciją.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Mūšių dinamika
- Aptariamuoju laikotarpiu agresoriaus raketų naudojimas išliko mažai intensyvus, tai atsispindėjo jų nuostoliuose (10 vs 2). Rusai akivaizdžiai taupo raketas, siekia jų pasigaminti pakankamą kiekį, o tada vėl masiškai jas naudoti. Toks mūšio ritmas su ilgomis tiksliojo ir tolimojo nuotolio ginklo naudojimo pauzėmis ne tik nėra efektyvus karine prasme, bet ir sekina pramonę. Tokia prieiga rusams neleidžia sukaupti reikiamų atsargų, tinkamai ruoštis einamosioms ir artimos ateities operacijoms bei kitiems iššūkiams (pvz. jų išsvajotam karui su NATO). Okupantai ir toliau iš esmės rėmėsi dronais — savižudžiais, kurių nuostoliai išliko panašiame lygmenyje (128 vs 135).
- Agresoriaus nuostolių dinamika kituose parametruose rodo sumažėjusį intensyvumą. Jis pirmiausia sąlygotas mažesniu skaičiumi aktyvių ruožų, kur puola pats agresorius. Pažiūrėkime detaliau:
- Rusų gyvosios jėgos nuostoliai toliau mažėjo (4380 vs 3640), o šarvuotos technikos netektys išliko panašiame lygmenyje (102 vs 91).
- Okupantų bendros artilerijos sistemų netektys sumenko (209 vs 128). Tas pats pasakytina apie rusų oro gynybos sistemų nuostolius (23 vs 12). Skirtingai nuo mūšių kontaktinėje linijoje nuostolių, šiuose parametruose nuostoliai galėjo sumažėti dėl ankstesnėmis savaitėmis rezultatyvaus ukrainiečių artileristų darbo. Sumenkus bendram agresoriaus artilerijos ir oro gynybos sistemų skaičiui ir nuostoliai santykinai galėjo būti mažesni nei anksčiau. Taip pat tikėtina, kad po didelių nuostolių ankstesnėmis savaitėmis rusai pakeitė savo artilerijos vienetų ir oro gynybos sistemų išsidėstymą bei sustiprino maskuotę.
Jūsų dėmesiui pateikiame agresoriaus dviejų savaičių nuostolių dinamiką.
Grafike pateikiami santykiniai nuostolių dydžiai kiekvienoje kategorijoje, siekiant pademonstruoti dinamiką. Detalūs skaičiai už praėjusias dvi savaites yra žemiau esančiose lentelėse.
Bendras vertinimas ir prognozės
- Ukrainos pajėgos toliau veikia pirmoje plataus masto puolimo operacijos fazėje (priešo pajėgų sukaustymas ir varginimas, taktinis klaidinimas, galimybių pagrindinėje ir remiančioje puolimo ašyse sudarymas), kurią pagal NATO standartus galima būtų įvardinti angl. Shaping operations. Viešoje erdvėje vis dar fiksuojamas HIMARS naudojimas kontaktinėje linijoje ir artimoje agresoriaus gynybos gilumoje. Tad nepaisant sumažėjusių rusų nuostolių ir toliau galima konstatuoti, kad ukrainiečiai dar tik ruošiasi pradėti antrą plataus masto puolimo fazę (oponento pagrindinės gynybos linijos pralaužimą pagrindinėje savo puolimo ašyje, su tikslu suformuoti placdarmus tolimesniems veiksmams).
- Tikėtina, kad Turkija potencialią Ukrainos narystę NATO išnaudos sau naudinga linkme, panašiu, o gal ir didesniu mastu nei tai darė priimant Švediją ir Suomiją. Tai indikuoja Turkijos deklaracija susieti jos galimą narystę ES su Švedijos prisijungimu prie Aljanso.
- Prognozė dėl agresoriaus raketų ir dronų smūgių lieka nepakitusi. Agresorius nekeis savo siekio naikinti vakarietiškas Ukrainos oro gynybos sistemas, tačiau bandys atakuodamas civilius taikinius, ištampyti (išskaidyti) Ukrainos pajėgų oro gynybą. Neatmestina, kad modernesnes raketas kontaktinėje linijoje, rusai gali bandyti pakeisti S300 raketų ar dronų — savižudžių smūgiais. Nors šią savaitė tokių požymių kontaktinėje linijoje nebuvo, bet to atmesti negalima.
- Labai tikėtina, kad y. prigozhyn maištas tampa precedentu, kuriuo gali imti sekti rusijos ginkluotųjų pajėgų kariškiai. Ar tai yra spontaniškas, padėtimi fronte nepatenkintų rusijos kariškių bandymas sekti iš dalies pavykusiu Wagner grupuotės pavyzdžiu, o gal tai kremliaus klanų kovos dėl valdžios dalis? Dar sunku spręsti.
Temos:
