Sveiki, parakomanai. Dalinamės su jumis tekstu apie šarvuotos technikos naikinimą. Seniai seniai prisišnekėjome, kad parengsime vizualą apie silpnąsias priešo šarvuotos technikos vietas. Ir kai prisiruošėm piešti, supratom, kokia tai didelė tema. Juk vis girdime: rusų tankai pervažiuos, sutraiškys, o ką mes su savo agurkais. Todėl į šoną padėjome kreideles ir akvarelę ir ėmėm rinkti info, gilintis ir rašyti. Ir štai — šis tas gavosi. Tiesa, ne viskas iš karto. Šį kartą jums pateikiame bendresnio pobūdžio straipsnį, kad susipažintumėte su šarvuota technika, jos naikinimo galimybėmis, bei šarvuotos technikos patirtimis konfliktų zonose. Kitą kartą apžvelgsime silpnąsias šarvuotos technikos vietas, Lietuvos turimas prieštankines priemones ir galimus namų darbus, tobulinant mūsų galimybes naikinti šarvuotą techniką.
Kas tai?
Kalbant apie šarvuotą techniką, turime išskirti svarbiausius jos tipus ir kam jie skirti.
- Tankai — tai priešo pagrindinė jėga sausumoje, kuria jis ugnimi ir manevru sieks pralaužti gynybą. Pvz. T72B3 (daugiau apie jį čia https://bit.ly/3l37K2t) šarvo storis gali siekti apie 1 m bokštelyje, apie 60 cm priekinis korpusas, šonai apie 20 cm. Tačiau tai pliki skaičiai, jų savybės gerėja bent dvigubai dėl šarvų išdėstymo kampu. Techninėse charakteristikose dažniausiai pateikiama šarvo storio ir kampo santykis arba per formulę perskaičiuotas „kovinis“ šarvo storis (įvertinus storį ir nuolydžio kampą). Nuolaidus šarvas priverčia granatą nuslysti. Tuo pačiu yra ir aktyvi šarvuotė, t.y. sprogmenų blokai, į kuriuos pataikęs šaudmuo sprogsta. Kumuliatyvinio šaudmens atveju, jo čiurkšlė sprogimo yra išskaidoma, todėl nepradegina šarvo. Tankai retai veikia atskirai nuo pėstininkų. Pagrindinis tankų minusas — siauras stebėjimo laukas. Nors modernių technologijų pagalaba ši yda gydoma, tačiau ir toliau be pėstininkų pagalbos tankas yra pažeidžiamas.
- Pėstininkų kovos mašinos — jos kartu su pėstininkais sudaro vieningą kovinį vienetą, ir manevru ir ugnimi naikina priešą mūšio lauke. Neretai jos veikia kartu su tankais (prisimenate tekstą apie BTG? https://bit.ly/2I92DiK). Pvz BMP3 šarvas storiausias šonuose (iki 6 cm) ir bokštelis (keliasluoksnis šarvas iš 1–6 cm lakštų) (daugiau apie jį čia https://bit.ly/3p0W6aX) Pasitaiko atvejų, kad į mūšį važiuoja kaip ugnies taškas, be pėstininkų, bet tai daugiau išimtis iš taisyklės.
- Šarvuočiai — iš vienos vietos į kitą skyrių pervežti skirta kovinė technika, šarvuota nuo šaulių kulkų ir skeveldrų saugančiais šarvais. Rusijos atveju, šarvuočiai didžiąja dalimi yra ratiniai, ginkluoti stambaus kalibro kulkosvaidžiu (pvz. 14,5 mm) ir keliais vidutiniais kulkosvaidžiais (BTR modifikacijos) Galima prie jų priskirti ir lengvai šarvuotas žvalgybos mašinas (BRDM), kurios taip pat naudojamos kaip platformos ginklų sistemoms (PTRK, PLG).
- Savaeigė artilerija — tai šarvuotas (3 cm šarvas), vikšrinis patrankos vamzdis, taip pat kartais ginkluotas kulkosvaidžiu. Tai NE TANKAS. Taip, savaeigė artilerija naudojama šaudyti tiesioginiu taikymu (plačiai praktikuota abiejų karų Čečėnijoje metu), tačiau pagrindinis jos tikslas — remti pajėgas ugnimi dideliais atstumais (apie Rusijos artileriją skaitykite mūsų straipsnį čia https://bit.ly/2I7buS3). Ji veikia užnugaryje, ją paprastai gina pėstininkai su šarvuota technika ar be jos.
- Priešlėktuvinės gynybos priemonės — kai kurios jos yra su vikšrais ir šarvuotos (pvz Tunguska, Šylka ir pan.). Šarvas dažniausiai saugo nuo šaulių ginklų ir skeveldrų. Nors jų pagrindinė užduotis yra naikinti oro taikinius, tačiau sėkmingai naudojama ir prieš antžeminius taikinius. Neretai veikia kartu su puolančiomis/besiginančiomis pajėgomis priešakinėse linijose).
Kuo naikinti?
Smūgiai iš oro. Tinkamiausias būdas naikinti šarvuotą techniką — iš oro. Jei yra tinkama oro gynyba, tuomet priešo šarvuota technika naikinama su pasimėgavimu (lėktuvai, sraigtasparniai, dronai)
Artilerija. Karo dievas dar nuo Antrojo pasaulinio karo yra pagrindinis tankų ir kitos šarvuotos technikos žudikas. Iš keliolikos ar net keliasdešimties kilometrų atstumo, artilerija gali naikinti šarvuotos technikos susikaupimo vietas. Iš artimesnių distancijų gali atakuoti ir pavienius taikinius. Tačiau kad tai pavyktų reikalingas ugnies koregavimas (kariai, dronai).
Tankai ir PKM. Tankai yra viena iš efektyviausių prieštankinių priemonių. Jie ne tik gali sunaikinti kitą tanką (apie 5 km atstumu), tačiau priešo netektį išnaudoti verždamiesi priekin ir užimdami naudingesnes pozicijas. Nors ir prasčiau šarvuota ir ginkluota, PKM tam tikromis sąlygomis gali atlikti tokį tap vaidmenį.
PTRK. Tokiais kompleksais galima naikinti šarvuotą techniką iki 5 km atstumu (pvz. Kornet, TOW, Javelin, Spike). Jos būna valdomos laidais (seni modeliai), lazeriu arba principu „iššoviau-užmiršau“. Raketos dažnai tandeminio veikimo, t.y. pirma galvutė sprogdina aktyviąją šarvuotę, o antroj koncentruota sprogimo sudaryta čiurkšle pramuša šarvą. Dažniausiai tai ginklų sistemos, esančios bataliono vado žinioje (pvz. sunkiųjų ginklų kuopoje).
Granatsvaidžiai ir panašūs. Tai max 1 km atstumu efektyvūs ginklai daugiausia prieš šarvuotą techniką be aktyviosios šarvuotės (nebent turi garantas su tandeminiu veikimu). Yra ant trikojo arba lafeto sunkesni ir galingesni pabūklai (SPG, PV1110), nuo kario peties iššaunami daugkartinio naudojimo granatsvaidžiai (Carl Gustav, RPG7 ir pan.) ir vienkartiniai granstvaidžiai (AT4, RPG22 ir pan.). Prie tos pačios bendros grupės galima būtų priskirti ir reaktyvinius liepsnosvaidžius (RPO „Šmel“).
Minos ir ISU. Pirmiausia, ką verta paminėti, tai prieštankinės minos. Jos skirtos naikinti ar stabdyti priešo šarvuotą techniką jų važiavimo maršrutuose. Jos pažeidžia šarvuotos technikos dugne esantį ploniausią šarvą, vikšrus, važiuoklę, naikina ekipažą.
Kita priemonė — lęšiniai užtaisai. Paprastai kalbant, tai yra viename gale izoliuotas vamzdis, pripildytas sprogstamosios medžiagos, o kitame gale uždengtas išgaubtu metalo lęšiu. Detonavus užtaisą, sprogimo banga lęšį paverčia įkaitinto metalo čiurkšle/lęšiu, kuris pradegina šarvą. Jų yra įvairių galių, gamyklinių ir savadarbių (to reikia mokytis, o ne googlinti). Tik svarbu tinkamai nutaikyti lešį ir pastatyti jį efektyviu atstumu. Šis ginklas dažniausiai statomas šalikelėse, prie pat šarvuotos technikos judėjimo maršrutų.
Improvizuotas sprogstamasis užtaisas. Iš gamyklinių (minos, sviediniai, sprogmenys) ir negamyklinių (salietra ir pan.) medžiagų pagamintas meno kūrinys. Tai menininkų ir korifėjų darbelis, tad negooglinkite. Jei įdomu — ateikite į Lietuvos kariuomenę.
Didelių operacijų metu priešo šarvuotą techniką siekiama pristabdyti, nukreipti į besiginančiam patogias pozicijas. Tam gali būti naudojamos inžinerinės užtvaros.
Patirtys
Čečėnija. Pirmasis karas Čečėnijoje geriausiai žinomas dėl Grozno šturmo (apie jį jau rašėme https://bit.ly/2I9Jwpc). Šiame mūšyje sėkmingai veikė čečėnų prieštankinės komandos, daugiausia ginkluotos RPG7. Tačiau ne mažesnis 1994–1996 m. karo akcentas — pasalos. Lengvąja ginkluote ginkluoti čečėnai nevengė iš pasalų atakuoti ir Rusijos šarvuotos technikos kolonų. Tai aiškintume ne vien narsa ar labai gerais taktiniais sprendimais. Tokią taktiką leido:
- Dėkinga vietovė (kalnai, miškai, raižyta vietovė)
- Oro sąlygos (neretai operacijoms pasirinkdavo tas dienas, kai RF pajėgos negalėjo pasikliauti oro parama)
- Tuometinis RF ginkluotųjų pajėgų žemas karinis pasirengimas
- RF stebėjimo ir žvalgybos priemonių silpnumas (lyginant su šiais laikais)
Paminėtinas vienas iš skaudžiausių RF patirtų smūgių tame kare — pasala prie Jaryšmardy kaimo 1996 m. balandžio 16d.
Tuomet 245 motošaulių pulko kolona su pajėgų ir logistiniu papildymu vyko į nuolatinę dislokacijos vietą. Judėjo vingiuotu kalnų keliu, kur iš abiejų pusių kilo aukštumos. Apie 50 arabo Chatabo vadovaujamų kovotojų buvo ginkluoti šaulių ginklais, prieštankinėmis priemonėmis (daugiausia — RPG7), minomis ir ISU. Jaryšmardy kaimo prieigose padėjo pirmą, itin galingą ISU, o visame tikėtiname kolonos maršrute sudėjo dar 7 minas.
RF pajėgų kolona išsitęsė 1,5 km. Detonavus pirmąjį užtaisą, priekinis RF tankas išlėkė į orą, ir užtvėrė kolonai kelią į priekį. Nors likę užtaisai kelyje nesuveikė, tačiau čia pat RPG7 atakuotas kolonos gale važiavęs tankas. Jį pamušus keliomis granatomis (pramuštas ir bokštelis), tankas pradėjo rūkti ir bandė trauktis. Kolona sustojo, o čečėnai iš gerai parengtų pozicijų aukštumose ją daužė RPG7, kulkosvaidžių ir automatinių šautuvų ugnimi. Kolonos vadovybė, artilerijos koreguotojas nukauti pirmomis mūšio minutėmis, tad ugnies valdymo nebuvo. Taip tęsėsi apie valandą. Pulko vadovybė bandė deblokuoti pajėgas iš pradžių siųsdama žvalgų kuopą, o šiai nepasiekus rezultatų — tanką ir 3 BMP. Tik tada pradėjo šaudyti RF artilerija. Supratę, kad jiems pasalos vietoje nebėra ką veikti — čečėnai atsitraukė. RF toje pasaloje neteko 1 tanko, 6 BMP, 1 BRDM, 11 mašinų. 72 Rusijos kariai žuvo, 52 — sužeisti. Artileristai išeikvojo apie 1000 sviedinių. Kadangi duomenų apie žuvusius čečėnus RF pusė nepateikė, tad tikėtina, kad artileristai šaudė tiesiog į kalnus.
Vaizdus iš šio mūšio galite pasižiūrėti čia https://bit.ly/3mXCbb8
Ukraina. Kare Ukrainoje didelį vaidmenį vaidina artilerija, kuri naikina vienos ar kitos pusės pajėgų (tame tarpe ir šarvuotos technikos) susitelkimo vietas. Vėlgi paminėtinas 2014 m. artilerinis apšaudymas, kuomet Rusija iš savo teritorijos įvairiomis artilerinėmis sistemomis apšaudė du prie sienos susitelkusius ukrainiečių mechanizuotus batalionus. Per kelias minutes batalionai neteko didžiosios dalies technikos ir patyrė ženklių žmogiškųjų nuostolių.
Ukraina taip pat sėkmingai naudojo artileriją prieš Rusijos tankus. Pažymėtina, kad degė ir garsieji T72B3. Bent vienas jų sudegė visiškai. Tuo pačiu buvo keletas T72B3, kuriuos ukrainiečiai atakavo (tikėtina, RPG7 ar SPG) ir privertė sustoti. Technika nesudegusi, matosi kelios kumuliatyvo skylutės. Tankus ukrainiečiai remontavo, tačiau prasidėjus Ilovaisko apsupimui buvo priversti palikti.
Pradiniame karo etape (2014–2015) itin dažnai pasitaikė tankų dvikovos. Ukrainietiški T64 ir rusiški T72 dažnai susitikdavo mūšio lauke. Pavyzdžiui, ginant Donecko oro uostą, didelį vaidmenį suvaidino Ukrainos tankai, kurie sugebėdavo neleisti visiškai užveržti apsupties žiedo. Gana dažnai taikyta ir tankų pasalų taktika, kuomet gerai užmaskuotas tankas tikėtinuose priešo judėjimo maršutuose naikina netikėtai užkluptą priešą ir pasitraukia (Doneceko oro uostas, Debalcėvė). Patys ukrainiečiai pažymi, kad jų T64 turi pranašumą prieš prieš T72 dėl greitesnio pertaisymo ir paprastesnio taikymosi mechanizmo. https://bit.ly/32ib1DQ
Kalbant apie PTRK naudojimą, pasitaikydavo atvejų, kai iš tos pačios pozicijos PTRK iššaudavo 4–7, ar net 11 raketų į tą patį taikinį, o tankas ar PKM jo neidentifikuodavo ir galų gale būdavo sunaikintas. Tai rodo, kad šarvuota technika (net ir naujausia) tai ne visa matantis stebuklas, kuris per dalį sekundės atsako mirtina ugnimi. Įdomu, kad “separų” teigimu, jie naudojo senus PTRK, valdomus laidais. Kai raketa nuskrisdavo ne ten, kur reikia, jie taupydami laiką peiliu ar kastuvėliu nukirsdavo laikus, ir dėdavo naują raketą. Tikrai — nėra analogų 🙂
Iš pėstininkų naudojamų SPG, RPG7 ar vienkartinių granatsvaidžių abi pusės mieliau rinkosi RPG7. Jo pramušamos galios ir mobilumo santykis yra geriausias. Tiesa itin retai šauta vieną kartą. Dažniausiai, ypač jei buvo laiko pasiruošti, šauta iš kelių pozicijų keletos šaulių. Taip siekta apsaugoti pačius šaulius bei padidinti pramušimų efektą. Paminėtinas įvykis Debalcevės ruože 2015 m., kuomet Rusijos pajėgos (reguliariai su “speparais”) stengėsi kuo greičiau užimti svarbiausius kelius dengiančius Ukrainos atramos punktus. Tuomet į vieną iš jų įsiveržė 5 tankai be pėstininkų paramos. Puolantieji tikėjosi viską išspręsti grubia jėga. Nepavyko. Nors tankai atsidūrė ukrainiečių pozicijose, bet gynėjai neišsigando, o ėmė tankus metodiškai daužyti SPG ir RPG7 ugnimi. Visi 5 tankai buvo sunaikinti. Tiesa ne visada taip pasisekdavo. Dažnai tankas, patyręs 6–7 pataikymus nuvažiuodavo ir toliau galėdavo tęsti kovą. Lengviau šarvuotai technikai žinoma baigdavosi liūdniau.
Nevengta naudoti reaktyvinius liepsnosvaidžius (pvz. Šmel). Jie sėkmingai degino PKM, BTR ir kitą smulkmę, tačiau prieš tankus veikė daugiau kaip aktyvios šarvuotės naikintojas. Šūviu iš reaktyvinio liepsnosvaidžio būdavo numušama aktyvi tanko šarvuotė, ir tada buvo galima kalti įprastinėmis RPG granatomis. Nereikėjo tandeminio veikimo. Beliko tik tikėtis, kad RPG7 granata pramuš (dažnai į tą pačią “atvirą” vietą skriedavo kelios granatos). Taip pat naudojami automatiniai granatsvaidžiai. Tiesa, prieš tankus jų efektyvumas apsiriboja įrangos ir aktyvios šarvuotės nudaužymu nuo tanko. Čia turbūt kaltas mažas 30 mm šaudmuo. Su lengviau šarvuota technika tikėtina sekasi kovoti geriau.
Reikia pastebėti, kad Rusijos remiami separatistai prieš tankus (jau nekalbant apie kitą šarvuotą techniką) naudojo ne tik tradicinius PTRK, SPG, RPG7, bet ir stambaus kalibro kulkosvaidžius (12,7mm) bei senus sovietinius prieštankinius šautuvus (pvz.PTRS/PTRD). Pastarosios priemonės naudotos, kai tankas jau netekęs mobilumo (pamuštas kitomis priemonėmis), ir siekta atakuoti jo silpnąsias puses (kalti iš galo į bakus, vikšrus ir pan.) https://bit.ly/3p59lHq (atsargiai, daug totoriškai novorosiškos leksikos).
Sirija/Irakas. Šiame konflikte bene plačiausiai naudojamos visos aukščiau paminėtos prieštankinės priemonės. Jei Ukrainoje oro pajėgos naudotos tik epizodiškai pirminiame karo etape, tai Sirijoje koalicijos smūgiai iš oro yra pagrindinis veiksnys, veikiantis oponuojančių pajėgų operacijas su šarvuota technika. Kaip pavyzdį galima paminėti 2016 m. gruodžio 16 d. antskrydį prie Palmyros. Gal mūsų skaitytojai prisimins, kad 2016 m. gruodžio 11 d. Rusijos „išlaisvintą“ Palmyrą vėl atsiėmė ISIS (daugiau skaitykite čia https://bit.ly/3k7sNQe). Ne tik atsiėmė, bet ir rado dovanų. „Taktiškai“ mėsas išnešę gynėjai paliko šarvuotą techniką (tame tarpe tankus), artileriją, ginkluotės ir įrangos. Reikia pasakyti, kad 2016 m. metu ISIS dar buvo galinga. Sugebėjo atsitraukti iš spąstais tampančio Mosulo ir Rakos, ir išsaugojo ženklias pajėgas. Tačiau daugiausia jos rėmėsi nešarvuota arba lengviau šarvuota technika. Todėl tokia Rusijos ir Asado dovana tikrai pradžiugino teroristus. Tiesa, ISIS ja džiaugėsi neilgai. Gruodžio 16 d. JAV vadovaujamos koalicijos 16 lėktuvų surengė antskrydį. 22 raketomis ir bombomis sunaikino 22 taikinius — 14 tankų (sustiprinta tankų kuopa), 3 artilerijos sistemas, 2 ISIS ginti pastatai, 2 transporto priemonės ir 1 priešlėktuvinės gynybos priemonė. Į pastarąją netektį verta atkreipti didesnį dėmesį. Ji rodo, kad ISIS priešlėktuvinė gynyba neegzistavo. Tai rodytų du faktoriai:
- Vykdydama antskrydžius JAV oro pajėgos pirmiausia sunaikina jiems tiesiogiai grasinančias PLG priemones (taip įgalina save operacijos rajone veikti nevaržomai). Tai, kad sunaikinta tik viena priemonė, rodo, kad naikinti nebuvo ko.
- Antskrydis vykdytas šviesiu paros metu. Tai rodo, kad JAV žvalgyba žinojo, kad ISIS PLG galimybės niekinės.
Efektyvios PLG priemonės veikia kaip kovinis ir kaip atgrasantis veiksnys, šarvuotas pajėgas saugantis nuo smūgių iš oro.
Kitas karo Sirijoje vizitine kortele tapęs kovos prieš šarvuotą techniką pavyzdys — PTRK naudojimas. „Bellincat“ duomenimis (https://bit.ly/3eIjkhr) pradiniame Sirijos pilietinio karo etape (iki 2014 m.) prieš ISIS ir Asado režimą kovojančių grupuočių ginkluotėje dominavo sovietinės/rusiškos kilmės PTRK. Vėliau sukilėliai pradėjo naudoti JAV vidutinio nuotolio PTRK „TOW“ (iki 3750 m.), dvejus metus jie dominavo jų arsenale. Nuo 2016–2017 m. „TOW“ dominavimas vis labiau skiedžiamas kitomis sistemomis (Kornet, Milan ir pan).
Svarbu pastebėti, kad „TOW dominavimo laikotarpiu pasiekta nemažų pergalių. Pvz čia https://bit.ly/2I933Wm (sorry, kad Russia yesterday reportažas, bet kito nepavyko rasti) pažeistas išgirtasis T90 (padailinta T72B3 versija). Nors stebėjimo ir ginklų galimybės yra šio tanko pusėje (5 km vs 3,750 km), bet miesto sąlygos įneša savų korekcijų. Tanko ekipažas, panašu jautėsi gana saugiai. To karo praktika — eksliuzyvinius T90 dengė bent keli senukai T72 art net T55. Oponentai su „TOW“ užėmę poziciją gana arti. Nesimato tradicinių šiam karui tapkėmis apsiavusių ant kėdutės sėdinčių PTRK šaulių. Čia šaulys geroje, įtvirtintoje ir užmaskuotoje pozicijoje. Operatorius taip pat nesiblaško pirmyn ir atgal, o saugiai filmuoja iš apačios. Paleidęs raketą, šaulys ją veda iki taikinio ir po smūgio čia pat nuleidžia vamzdį (20 kg sveriančią gremėzdišką sistemą greitai pernešti ir pakeisti poziciją vis tiek nepavyks, tad toks vienintelis kelias suklaidinti priešą) ir pats neria žemėn.
Neretai pasitaiko stebėti, kaip iš TOW šaudoma iš pastatų vidaus. PTRK pastatoma plačiame kambaryje, kuriame mūšių metu (ar TOW komandos) išmušta skylė sienoje. Iššovus raketą gal kambario viduje yra daug garso ir šviesos, bet iš išorės toks šūvis oponentui mažiau pastebimas, nei šūvis nuo pastato stogo (bene populiariausia PTRK pozicija kare Sirijoje). Reikia atkreipti dėmesį, kad nors šiame kare naudojama viso spektro ginkluotė (oro pajėgos, tankai, artilerija), tačiau, panašu, tai neatbaidė PTRK naudotojų nuo tokios gana akivaizdžios pozicijos pasirinkimo. Įdomu būtų sužinoti išgyvenusių, ir sunaikintų pozicijų ant stogo santykį, tačiau turbūt tai paliksime ištirti ateities kartoms 😊
ISIS, šalia PTRK, ISU ir kitų priemonių prieš šarvuotą techniką naudoja džichad mobilius. Tai yra sprogmenų priklauras, ir plieno lakštais sutvirtintas buvęs pvz Nissanas. Teroristai jį nukreipia į koalicijos pajėgų, Asado režimo ar kitų grupuočių šarvuotą techniką (taip pat kontrolės postus, VIP taikinius). Dažnai ugnimi dengdami džihadmobilį (kad oponentas anksčiau laiko jo nesunaikintų) ir naikina taikinius.
Kalnų Karabachas. Abi pusės ir toliau sėkmingai naudoja aukščiau aprašytas priemones. Armėnija teigė sunaikinusi tris priešo tankus, ir kaip patvirtinimą savo oficialime kanale patalpino vaizdo įrašą https://bit.ly/3538a3j. Atrodo, kad pirmas tankas sunaikintas mina, o antras — PTRK (bet galime ir klysti). Tiesa, Azerbaidžianas tai pavadino dezinformacija.
Tačiau dronai yra tai, kuom šis konfliktas tapo įdomus parakomanams. Būtent UAV tapo šio vis dar besitęsiančio konflikto vizitine kortele. Skaitant viešą erdvę susidaro įspūdis, tarsi tai naujas būdas kovojant su šarvuota technika. Tarsi pamirštama JAV kovinių dronų smūgiai Afganistane ir Irake. Tačiau tenka pripažinti — šią taktiką itin išpopuliarino Turkija tiesiogiai ir per tarpininkus dronų smūgius suduodama Libijoje, Sirijoje. Turkijos dronai naudojami ir Kalnų Karabache.
Galime prisiminti, kad dronai naudoti ir paskutiniame Armėnijos ir Azerbaidžiano susidūrime 2016 m. Tuomet pirmiausia jie naudoti kaip ugnies koregavimo priemonė. Skelbiama, kad dronas padėjo identifikuoti ir PTRK „Spike“ raketomis sunaikinti bent 3 armėnų tankus. Šią funkciją UAV atlieka ir dabartiniuose konfliktuose (tiek taikinio radimui, tiek sunaikinimo patvirtinimui). Kaip kovinė priemonė, dronai Kalnų Karabache taip pat naudoti 2016 m., tačiau tada atakuoti daugiau lengvai šarvuoti taikiniai arba pėstininkai.
2020 m. situacija kiek pasikeitė. Viešuose šaltiniuose teko skaityti, kad pvz. Azerbaidžanas naudoja penkių dronų taktiką. Du “žvalgai“, du “kovotojai“ ir vienas EW dronas. Veikdami komandoje jie ne tik turi pakankamą ugnies galią, tačiau turi galimybę vienu metu matyti ir atakuoti kelis taikinius. Azerbaidžano dronų poveikį tankams galite matyti čia https://bit.ly/3k2zSlb. Įdomus pasirodė vaizdas ties 46 sekunde. Dronų operatorius priėmė puikų sprendimą — palaukė, kol vienas armėnų tankas susilygins su kitu tanku ir smogė, taip pažeisdamas ne tik vieną tanką, bet ir (tikėtina) padarydamas žalą antrajam.
Stebint tuos tarsi šaudykloje daužomus tankus, PKM, šarvuočius ir pan. peršasi kelios mintys:
- Didžioji dalis mūšių vyksta neapgyvendintoje vietovėje, todėl šarvuotos technikos ir pozicijų maskuotė yra gana komplikuota. Tiesa, besiginantys ne itin persistengia tai darydami. Artilerijos sistemos, tankai atvirose pozicijose, kas itin palengvina ne tik jų žvalgybą, bet ir sunaikinimą (nėra perdangų, kurios susilpnintų smūgį).
- Dronai pajėgūs naikinti judančią techniką. Kartais atrodo, kad dronų operatoriai tik ir laukia, kada tankas pajudės ir tada jis naikinamas (išvažiuoja iš geriau įrengtos pozicijos; sunaikintas užtveria kelią kitoms priešo transporto priemonėms; vienu šūviu naikinami du “žvėriukai”).
- Neatrodo, kad besiginančiųjų EW veikia itin efektyviai. Jei jos būtų efektyvesnės, tokie dronų antpuoliai būtų nutraukiami (Sirijoje ir Ukrainoje buvo pavyzdžių, kai EW priemonėmis dronai perimami arba sunaikinami). Panašu, kad Armėnijos rusiškos EW kovos priemonės neįkanda vakarietiškomis technologijomis paremtų turkiškų dronų (pvz. Bayraktar). Tiesa, pranešama, kad Rusija Armėnijai perdavė naujas EW sistemas „Krasucha“, kurios yra ženkliai tobulesnės nei armėnų turimos sistemos. Teigiama, kad „Krasucha“ operatoriai sugebėjo perimti 9 Bayaraktar dronus. Jei ir taip, panašu, kad tokia pagalba gali būti pavėluota — Azerbaidžanas sparčiai artėja prie karinės pergalės Kalnų Karabache.
Išvados
- Šarvuotą priešo techniką naikina ne tik tam tiesiogiai skirti ginklai, tačiau ir kitos sistemos (oro pajėgos, artilerija, ISU). Svarbu tinkamai įvertinti turimą ginkluotę ir ją maksimaliai efektyviai išnaudoti.
- Pati savaime ginkluotė nieko nelemia. Ją turi valdyti taktiškai išprususi ir kūrybinga komanda, vadovaujama sumanaus vado. Taktiniai sprendimai dažnai nusveria pramušimo galios ar nuotolio trūkumus.
- Prieštankinė kova yra sudėtinė bendro mūšio dalis. Galime įtikėti, kad turime “stebuklingą” ginklą (PKM, Javelin, dronai) ir užmerkti akis į susijusias oro gynybos ar elektroninės kovos pasekmės. Pasekmės gali būti labai liūdnos.
