Sveiki, šaunieji pūslėtakojai. Netikėta patirtis privertė grįžti prie mitų dekonstrukcijos. Šnekėjomės savaitgalį su nebejaunu kariuomenės entuziastu. Prieš daugiau nei dvi dešimtis metų tarnavęs „Geležiniame vilke“ pėstininku, kulkosvaidininkas berods. Tikrai teisingas, šaunus ir nuoširdus vyras. Bet po frazės „mes kaip spec. pajėgos varėm“, turėjom giliai įkvėpti ir bandyti išlikti mandagūs. Padiskutavom, išsiaiškinom ir išsiskyrėm taikiai (jei skaitai — linkėjimai).
Tai va. Specialiųjų operacijų pajėgos, broliai ir seserys, tai ne ta vieta, kur tiesiog sunku tarnauti.
Specialiosios pajėgos todėl ir specialiosios, nes turi specialias užduotis, kaip antai:
- tiesioginiai veiksmai (pvz. reidas prieš Osamą bin Ladeną)
- specialioji žvalgyba (pvz. mūsų sąjungininkų (tame tarpe ir Lietuvos) SOP tolimoji žvalgyba Afganistane)
- parama partneriams (pvz. JAV SOP veikla kartu su kurdais Sirijoje)
Sakysite, kad visa tai daro ir pėstininkai. Pvz. tiesioginiuose veiksmuose (susprogdink tą, užimk aną), žvalgyboje (pvz. bataliono žvalgyba) ar remiant partnerius (pvz LK mokomosios misijos nuo Irako iki Afganistano) dalyvauja visi koviniai daliniai. Tad kuo jie čia tokie ypatingi? Atsakymas yra toks — SOP vykdo „aukštos rizikos ir aukštos pridėtinės vertės operacijas, kuriomis siekiama strateginių ir operacinių rezultatų politinėje, karinėje, ekonominėje ir informacinėje plotmėje.“ Paprastai kalbant, su mažiau pajėgų SOP daro dalykus, kurie keičia karo eigą. Kam to reikia? Sakysit, niekas taip geriau nekeičia karo baigties nei tankų divizija ar raketų žemė-žemė lietus. Tačiau visa tai gali būti užimta mūšiuose, nebus jokios galimybės už 500 km nuo fronto linijos (jei toks apskirtai egzistuoja) to panaudoti, arba tu tiesiog viso to gėrio neturi. Žymiai pigiau turėti sąlyginai nedidelę grupę labai motyvuotų, puikiai parengtų ir aprūpintų karių, kurie turės pakankamai fantazijos ir įgūdžių spręsti tokias užduotis.
Bet sakysit — palaukit. „Kietieji daliniai“, kaip JAV marinai, Prancūzijos legionieriai ar JK parašiutininkai, neretai autonomiškai vykdo užduotis tūkstančiai kilometrų nuo namų. Kaunasi, vykdo žvalgybą, moko parnerius kautis. Ar tai padaro juos specialiosiomis pajėgomis?
Pradėkime nuo „kietųjų dalinių.“ Tai pirmiausia yra kūjis, kuriuo reikia kažkam perskelti kaušą. Jų veikimas operacijos rajone rodo, kad a) juos siuntusi šalis yra rimtai nusiteikusi; b) negeriems žmonėms tuoj bus šakės. Jų užduotis dažniausiai būna plataus spektro (pvz. išvalyti operacijos rajoną nuo teroristų). Jie gali ir vykdo reidus ar žvalgybą (ypač žvalgybos padaliniai), tačiau pirmiausia jie „dirba“ savo daliny. Jei taikinys ar reikalinga surinkti informacija viršija „kietojo dalinio“ gebėjimus ir priemones, į sceną įeina SOP. Specialiųjų operacijų pajėgų užduotis siauresnė (priešiškos šalies politinė-karinė vadovybė ar konkretus objektas, pvz. Scud paleidimo įrenginiai 1991 Irake). Tai skalpelis. Niekas neturi žinoti, kad jie yra operacijos rajone, nes a) jų yra per mažai; b) taikinys gali pasprukti. Tačiau tai vadovėlinės tiesos. Realybė yra spalvingesnė. Pasitaiko atvejų, kai „kietieji daliniai“ veikia kartu su SOP. Tai vyksta šiais atvejais:
- Kai SOP‘ams ir „kietiesiems“ reikalinga paremti vieni kitus (nors nepavykęs, bet visgi operation Red Wings variantas, kai vykdant plataus masto operaciją marinai turėjo blokuoti slėnį ir jį valyti, o Navy Seals vykdyti tikslinių taikinių naikinimą);
- Kai „kietųjų“ veiksmai neduoda reikiamų rezultatų, tuomet į pagalbą metami SOP (operacijų patirtis pietų Afganistane, kai darbą pradėjo „kietieji“, JK parašiutininkai, tačiau prireikė ne tik stiprinti „kietųjų“ pajėgas ten, bet ir koncentruoti SOP karius tame regione);
- Kai SOP operacija žlunga ir „kietieji“ vykdo operaciją „Išgelbėk draugą“ (1993 m. operacija „Irena“ Somalyje, geriau žinoma iš filmo „Black Hawk Down“, kai įstrigusius 1SFOD-D ir reindžerius „traukė“ JAV 10-osios kalnų divizijos kariai).
Žinoma, karas diktuoja savo ritmą, ir dėl pajėgų trūkumo ar skubos „kietiesiems“ daliniams ar žvalgybos padaliniams gali būti patikėtos SOP užduotys. Tačiau vėlgi, jei iš bėdos taisau žmonos batelius, dar nereiškia, kad esu batsiuvys. Būtent todėl kai kurie kietieji daliniai, pvz. JAV marinai, turi savo specialiąsias pajėgas, kurios yra sudėtinė JAV SOP bendruomenės dalis.
Rengiant SOP karį taikomi savanoriškumo, atrankos ir specialiojo rengimo principai. Tai reiškia, kad karys turi pats norėti būti SOP bendruomenės nariu, praeiti atranką (iš kurios gali pasitraukti bet kada), ir baigti specialų ilgą apmokymą. Sakysite: „Na, bet aš juk savanoriu užsirašiau į šauktinius, pats atėjau į atranką žvalgybos būryje ir ją sėkmingai įveikiau, baigiau „Patrulio“ kursą. Kuom aš ne SOP‘as? Ne, bičiuli — tu ne SOP‘as. Sutampa tik pirmas, t.y. savanoriškumo kriterijus. Tačiau atranka į žvalgų būrį ir į SOP yra skirtinga dėl skirtingos svarbos užduočių, kurias vykdys atranką praėjęs specukas. Galbūt žmogus bus puikus žvalgas, tačiau stokos specialiajam operatoriui reikalingų savybių. Lygiai dėl tos pačios priežasties skiriasi ir specialusis rengimas. Specialiųjų pajėgų specifika diktuoja, kad jie veikia ne tik autonomiškai, kaip, pavyzdžiui, žvalgybos dalinys. Jie gali būti visiškai atitrūkę nuo pagrindinių pajėgų (ne tik atstumo prasme, bet ir ryšių prasme). Jie turi gebėti vietoje priimti kartais net strateginius sprendimus ir patys juos įvykdyti. Būtent todėl jų rengimas yra ypatingas.
Tačiau čia pat reikia sugriauti kitą mitą, kad SOP patys priima sprendimus, tiesiog taško visus į kairę ir į dešinę. Spec‘ukai yra tokie pat kariai, ir jiems galioja tokios pat (na, gerai, sakykime, panašios 😊) taisyklės. Pavyzdžiui, 2001 m. kai 1SFOD-D Tora Bora kalnuose Afganistane vaikė O.bin Ladeną, spec. operatoriai siūlė „užeiti“ iš Pakistano ir pasiekti taikinį iš jam netikėtos pusės. Toks siūlymas vadovybės buvo atmestas, specukams teko planuoti ir vykdyti operacijas iš slėnio į kalną.
Tuo pačiu reikia suprasti, kad priklausymas spec. pajėgoms nereiškia, kad karys yra „door kickeris“, t.y. vykdo tiesioginius veiksmus. Pirmiausia aptarkime „kovinių“ specukų klasifikaciją:
- Tier 1 — svarbiausias ir sudėtingiausias specialiąsias operacijas vykdantys SOP daliniai (pvz. 1SFOD-D, DEVGRU, SAS)
- Tier 2 — vykdantys mažesnės svarbos tiesioginius veiksmus ir specialiąją žvalgybą (Navy Seals, Reindžerių žvalgybos kuopa, JAV marinų SOP)
- Tier 3 — vykdantys kovinę paramą, mokymą ir kitas ( SFOD-A „Green Berets“, reindžeriai)
Tiesa, tai gana sąlyginis ir vienas iš galimų suskirstymų. JAV vyrauja nuostata, kad Tier2 ir Tier3 priklausymas priklauso nuo pavaldumo ir priemonių skyrimo (jei operacijai priskiriamas 160th Special Operations Aviation Regiment lygmuo kyla). Esmė, ką reikia žinoti, kad yra darbo pasidalinimas, ir visi nedaro visko. Maža to, SOP turi vadovavimo, logistikos, mokymo, analizės padalinius. Tai reikalinga, kad specukai galėtų vykdyti aukšto intensyvumo ir sudėtingumo užduotis. Tad ne kiekvienas SOP karys yra patrakęs motociklininkas, lakstantis po kalnus ir vaikantis talibus.
Tad vien dėl to paprastas pėstininkas neturėti jausti jokio komplekso, kad tarnauja „tik“ pėstininku. Pradėkim nuo to, kad kiekvienas, net pats kiečiausias specas, tarnybą pradėjo Mokomajame pulke. Žygiavo, mokėsi statuto, klojosi lovą. Mokėsi kasti apkasą, judu-dengiu, dviese ar net trise ėjo savo pirmą orientacinį. Kitais žodžiais kalbant, mes visi iš pėstininko nulipdyti. Be pėstininko įgūdžių nebus SOP operatoriaus. Tiesiog vieni nuo to pradeda ir eina atranką į SOP. Praeina arba ne. O būti pėstininku yra didžiulė garbė ir svarba.
Kiekvienas dalinys ar pajėgų ryšis yra vienodai svarbu ir reikalinga. Ir tai nėra banali ir mandagi frazė. Turime suprasti, kad SOP vaidmuo iškilo dėl pastarųjų metu konfliktų būdo, t.y. antiteroristiniai karai už jūrų marių. Konvenciniame kare ta svarba visiškai išsilygina, kadangi vieniems be kitų kažką pasiekti yra nerealu. SOP‘as gali planuoti sudaužyti priešo divizijos štabą, tačiau kaip jis tai padarys be oro pajėgų? Tai filmuose vyrai su MP5 visus ištaško ir grįžta į bazę. O jei ir pavyktų tokia SOP‘o operacija, priešiškų pajėgų kontakto linijoje tai nepatrauks. Pėstininkų darbas bus išnaudoti padėtį, kai priešas (laikinai) liko be vadovybės ir išspardyti tiems šikniams užpakalį, kol nudvės (o tai labai reikalingas ir atsakingas darbas, bičiuliai).
Mieli algirdiečiai, vaidotėnai, margiriečiai ir kiti velniai! Jūs pėstininkai — didžiuokitės tuo. Norite į SOP? Šaunuoliai. Ne? Šaunuoliai. Nepavyko atrankoje? Irgi šaunuoliai. Nes nėra kietesnių ir lievesnių — yra tik bendra pergalė, kur kiekvienam darbo užteks.
