Sveika, Galvotųjų Pėstininkų Brigada. Šiandien mūsų taikiklyje — žvalgyba. Pasiremsime gana neblogai žinomu pavyzdžiu, t.y. 2005 m. birželį vykusia JAV Navy Seals operacija „Red Wings“. Tikim, kad nemaža dalis girdėjo, kažkas matė filmą, gal kas ir knygą skaitė. Trumpas supaprastintas priminimas: team BLUE (4 Navy Seals žvalgybos patrulis + greito reagavimo pajėgos (SOP+jūrų pėstininkai+transporto ir atakos sraigtai) vykdė vieno Talibano vaduko suradimo, identifikavimo ir neutralizavimo operaciją. Žvalgybos patrulis pastebėtas (apie tai detaliau) ir atakuotas ženkliai pranašesnių priešo pajėgų (team BROWN). Patrulis sunaikintas: 3 žuvę, 1 dingęs be žinios (po keleto dienų išgelbėtas), dalis greito reagavimo pajėgų sunaikinta — 16 žuvę. Užduotis neįvykdyta (taikinys iš operacijos rajono pasitraukė).
Šios analizės objektas yra žvalgybos patrulis, tad kitas sudedamąsias team BLUE dalis minėsime tiek, kiek aktualu. Čia rasite oficialų team BLUE žvalgybos patrulio įvykių aprašymą: http://bit.ly/2KG2lA6, taip pat kaip šaltinį naudojom M. Luttrel „Lone Survivor“, jo viešus pasisakymus, ir kitą viešai prieinamą informaciją.
Nesirengiame mokyti Seal‘ų kaip reikia daryti dalykus, tai ne mūsų nosiai. Žinant, kaip viskas baigėsi, lengva badyti pirštais ir užvertus galvą porinti „nu nežinau, aš tai būčiau kitaip RedWing‘inęs“. Bet pabandysime iš šios nesėkmės išpešti naudingų dalykų kiekvienam iš mūsų.
Žvalgybos duomenys
Susidaro įspūdis, kad team BLUE arba turėjo prastą žvalgybinę informaciją apie team BROWN pajėgas regione, arba ši informacija nepasiekė planuotojų, arba ši informacija nebuvo tinkamai įvertinta. Apie operacijos vietovės duomenis nėra ko kalbėti. Tas pats M. Luttrel pripažįsta, kad vietos, kuriose planuoti stebėjimo postai, buvo visiškai netinkamos. Ne mažiau svarbi ir info apie priešą — įvykiai parodė, kad team BROWN pajėgumas neįvertintas (arba pervertintos team BLUE žvalgybos patrulio galimybės). Priešingu atveju, galbūt netektų ne tik kalbėti apie žemiau esančius punktus, bet ir „RedWings“ apskritai (nes ji būtų sėkminga, ir apie ją nežinotume). Galbūt tuomet būtų pasirinktas kitas žvalgybos būdas ir ginkluotė (apie tai — toliau). Gal žvalgybos patrulį sudarytų daugiau nei 4 kariai? Klausimai retoriniai, ir teisingo atsakymo nėra.
Planavimas
Iš prieinamos informacijos galima daryti išvadą, kad veiksmų eigos variantas Nr.1 (toliau -VEV1) buvo žvalgyba. Taikinio eliminavimui team BLUE turėjo per mažai info (net nežinojo, kaip tiksliai atrodo taikinys). Tad VEV2 (taikinio sunaikinimas arba pagrobimas žvalgų jėgomis) ir VEV3 (GRP iškvietimas ir ataka) buvo galimi tik įvykdžius VEV1(identifikavus taikinį).
Operacija „RedWings“ buvo ne tik JAV SOP užduotis. Tai buvo dalis keleto vieną po kitos ėjusių JAV operacijų AFG-PAK pasienyje, jas planavo ir vykdė jūrų pėstininkai. „RedWings“ metu prireikė SOP pagalbos, tačiau „specukai“ planavo savo darbus (žvalgyba, pirmoji puolimo banga), jūrų pėstininkai savo (antroji puolimo banga, rajono išvalymas ir stabilizavimas). Tad vadovavimo grandinė nebuvo itin konkreti.
Team BLUE žvalgybos patrulio (kaip ir visų spec. pajėgų AFG) kovinių užduočių krūvis buvo didelis, tad užduotys planuotos automatu, pagal šabloną. Trūko informacijos apie taikinį, operacija atidėta keletą kartų, paskutinę detaliausią žvalgybinę info team BLUE gavo 0627, t.y. laiko pasirengti konkrečiai užduočiai konkrečioje vietovėje jie turėjo itin mažai.
Gal dėl to veiksmams „jeigu“ planavimo metu buvo skirta ne itin daug dėmesio. Ką daryti su civiliais? Kur atsitraukimo taškai kontakto metu? Panašu, tai buvo palikta savieigai, nes „jau mes tai darėme tūkstančius kartų, bro“.
Aprūpinimas
Team BLUE žvalgybos patrulis (4 Navy Seals) turėjo po 330 šovinių, ir granatas, kryptines minas. Savo kuprom esame patyrę, kad ir tie 330 šovinių sveria, pridėkime visą stebėjimo, siuntimo, ir kitą įrangą, maistą, vandenį ir gausime tikrai rimtą svorį. Tačiau vykdant autonomišką užduotį, kur galimybė paremti ugnimi ir pajėgomis yra ribota, gal verta pagalvoti apie didesnį šaudmenų kiekį? Esminis momentas žvalgyboje, jei tave pastebėjo, — kuo skubiau nutraukti kontaktą. T.y. ugnimi prispausti priešą ir kuo skubiau nešti mėsas. Kontakto metu tos 11 dėtuvių tirpo sparčiai, kariai šaudmenis taupė, tai niekaip negalėjo padėti nutraukti kontakto. Žinoma, čia lemiama buvo team BROWN pajėgų gausa ir itin sudėtinga vietovė.
Visi keturi patrulio kariai buvo ginkluoti automatiniais šautuvais, tad gal čia būtų padėjęs vienas kulkosvaidis? Vienas iš žvalgybos patrulio variantų, kad patrulis turėtų lengvąjį kulkosvaidį. Jis ir skirtas savo kulkų lietumi prispausti priešą ir nutraukti kontaktą. Nors po mūšio team BROWN demonstravo paimtus ginklus su povamzdiniais granatsvaidžiais, tačiau M. Luttrel jų naudojimo nedetalizuoja. Gal šie ginklai iš numušto sraigto? Kaip ten bebūtų, ši ginkluotė būtų padidinus patrulio kovinę galią. Tiesa, taip pat ir padidinę nešamą svorį, t.y. sumažinę mobilumą. Patrulis pasirinko mobilumą. Gal būtent dėl to bent vienas karys liko gyvas? Sunku pasakyti. Bet prieš žvalgybos patrulį verta gerai pasvarstyti apie kontakto nutraukimo priemones.
Veiksmai stebėjimo poste (SP)
Dėl sudėtingų gamtinių sąlygų ir nepilnos žvalgybinės informacijos team BLUE žvalgams teko keisti numatytą stebėjimo posto vietą. Naujoji vieta teikė daugiau priedangos, geresnį stebėjimo lauką, tačiau SP buvo šalia vienintelio tako. Be to, fotografuojant kaimelį, tekdavo persisverti per uolos kraštą.
Ar tarsi iš po žemių stebėjimo poste pasirodę afganų piemenys su būriu ožkų buvo talibų spotteriai, tikrinantys kas ten ant uolos blykčioja? Kita vertus, tai galėjo būti atsitiktinumas, ir ten tiesiog buvo ganymo kelias. Žinoma, pamatyti ar numatyti, kur yra ožkų takeliai sunku, tačiau tai dar viena pamoka renkantis stebėjimo posto vietą.
Daugiausia diskusijų sukėlęs momentas: ar reikėjo žvalgams nužudyti (ar kitaip suvaržyti) piemenis, ar priimtas sprendimas juos paleisti teisingas? Nesiruošiame veltis į šią diskusiją, tačiau akivaizdu viena: diskusijoms tai buvo netinkama vieta ir laikas. Tokia situacija turėjo būti iš anksto numatyta įsakyme, ir jokių pokalbių neturėjo būti. Jei tai būtų padaryta, būtų sutaupyta daug brangaus laiko.
Keistai atrodo ryšininko pasipiktinimas, kad nėra ryšio ir nėra kam raportuoti. Jei ryšys patikrintas prieš tai buvusioje SP vietoje, kodėl tas pats nepadaryta naujoje ir galutinėje SP?
Toliau — dar įdomiau. Paleidę piemenis, team BLUE žvalgai paliko SP ir… grįžo į šalia esančią ankstesnę SP vietą. Grįžo, nes tai buvo „gera gynybinė pozicija”, ir nepaisant to, kad ryšys neatsirado, čia pat ėmė toliau vykdyti SP (fotografuoti, stebėti). Po beveik dviejų valandų (!) nuo išsiskyrimo su piemenimis, sulaukta naujų svečių.
Kontaktas
Ženkliai pranašesnės team BROWN pajėgos (Luttrel nurodo santykį 1:35) apsiautė team BLUE žvalgus iš trijų pusių. Team BROWN judėjo nuo kalno viršaus, tad team BLUE buvo dar nepatogesnėje pozicijoje („gera gynybinė pozicija“, mhm).
Team BROWN pasiuntė į priekį priešakinį būrį, tai matydama team BLUE toliau laukė (turbūt tikėjosi, kad priešas praeis jų nepastebėjęs). Iniciatyva priklausė team BROWN, nėra informacijos ar team BLUE žvalgai kokiu nors būdu panaudojo kryptines minas (nors turėjo gražaus laiko juos išdėstyti). Prispausti priešo ugnies, žvalgai bandė atsakyti ugnimi, tačiau iniciatyva buvo ne jų pusėje, o trauktis nebuvo kur. Teko kristi, ridentis nuo uolų ir vėl kautis. Ir taip kelis kartus. Visi team BLUE žvalgai buvo sužeisti. Ryšio įkyriai nebuvo.
Pagaliau iškvietus GRP, šis pagelbėti nespėjo — RPG granata pataikė į transporto sraigtą, ir jame buvę SOP operatoriai žuvo. Netrukus baigėsi ir team BLUE žvalgų kova.
Lyderystė
Visa team BLUE rodė lyderystės ir motyvacijos stebuklus. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į ryžtą kautis. Padėtis tikrai buvo itin sudėtinga, tačiau 4 vyrai nenuleido rankų, kovėsi, padarė ženklių nuostolių priešui (pranešama, kad team BROWN neteko apie 35 karių). Jie nepasidavė, ir neleido team BROWN savęs išnaudoti propagandos tikslais.
Atskiro paminėjimo vertas ltn. M. Murphy poelgis. Nematydamas kitos išeities, sužeistas karininkas išėjo į atviresnę vietą, ir pabandė susiekti su vadovybe. Jam pavyko, tačiau čia pat jis buvo nukautas. Tai nėra kvailas maikės plėšymas, ambrazūros dengimas krūtine ir pan. Karininkas atsakė už savo vyrų gyvybes, o jas galėjo išgelbėti tik greito reagavimo pajėgos. Karininkas priėmė sprendimą, dėl ko yra vertas pagarbos.
Taip pat paminėtinas SOP elemento vado komandoro leitenanto E. Kristenseno poelgis. Gavę pagalbos skambutį iš ltn. M. Murphy jis, kaip elemento vadas, atsakingas už veiksmų koordinaciją, galėjo nevykti į žvalgybos patrulio gelbėjimo operaciją. Visgi jis pasielgė kaip tikras kovotojas ir lyderis, išvyko kartu.
Išvados
1. Pasirengimas. Planuojant žvalgybos patrulį, jau turimi žvalgybos (taikinio, vietovės etc.) duomenys turi būti kruopščiai analizuojami. Viskas turi suplaukti į vieną vadovybę, nepriklausomai ar žvalgyba yra pagrindinis tikslas, ar tik operacijos dalis. Sprendimai priimami ne uždaruose elementų narveliuose, bet vieningoje vadovybėje. Jokio šabloniškumo, įsakymas rengiamas konkrečiai užduočiai, konkrečiomis sąlygomis. Skelbiant įsakymą turi būti aiškios standartinės operacijų procedūros, atsarginiai susirinkimo taškai ir aiški seka veiksmų „jeigu“ metu.
2. Veiksmai SP. Operacijos rajone judėjimas minimalus (tą lems geri žvalgybiniai duomenys ir analizė). Stebėjimo postus vengti rengti šalia tikėtinų ar esamų priešo ar civilių kelių. Imdamas su savimi inžinerines priemones, pvz. kryptines minas, žvalgybos patrulis turi jas naudoti, ypač įsirengęs SP. Radijo ryšys tikrinamas kiekvieno ilgesnio sustojimo metu, o SP tokia procedūra būtina (nebent įsakyme nurodyta kitaip dėl priešo EW aktyvumo). Turi būti jaučiama aiški riba tarp užduoties įvykdymo bet kokia kaina (geresnis apžvalgos kampas), ir demaskuojančių veiksmų SP (lipimai į medžių viršūnes, išlindimai iš už kliūčių ir pan). SP aptikus priešui ar civiliams užduotis turi būti nutraukiama, operacijos rajonas paliekamas kuo skubiau.
3. Kontaktas. Žvalgybos patrulis turi turėti tinkamą ginkluotę ir šaudmenų atsargas, kad gebėtų nutraukti kontaktą (prispausti priešą ugnimi ir manevruojant atitrūkti nuo priešo). Jei priešas žymiai gausesnis, yra čia pat ir jūsų ieško, akivaizdu — jus anksčiau ar vėliau aptiks. Stoti į lygią kovą žvalgybos patrulis negali, nes dažniausiai yra per mažas. Todėl keliai trys: a) išnykti iš žemės paviršiaus (vandens telkiniai, urvai, medžiai ir kt), b) išeiti tyliai, c) atakuoti ugnimi ir trauktis.
4. Lyderystė. Nepriklausomai nuo to, kas ką padarė ne taip, pasikliauti galėsite tik savimi ir šalia esančiais ginklo broliais. Nesižvalgant ir nelaukiant pagalbos, pirmiausia turite padėti patys sau. Žvalgybos patrulis — per mažas vienetas, kad leistų sau gintis, kol ateis didesnės pajėgos. Teks nešti mėsas greičiau už šviesos greitį. Judėjimas yra gyvenimas, o judėti be variklio niekaip negalima. Būtina vadovauti ir vesti, padėti ir dengti.
Temos:
