Kaip galvojat, mieli Locked N’ Loaded skaitytojai, kiek NATO šalių savo sudėtyje brigadų turi pontoninius pajėgumus? Kaip dažnai yra treniruojamasi kirsti vandens kliūtis? Turint tai mintyje, pasižiūrėkim, kaip į šiuos pajėgumus žiūri Rusijos karinės pajėgos.
XX a. dešimtajame dešimtmetyje, Rusijos gen. mjr. Moisejev įsakė panaikinti šiuos dalinius ir Rusijos karinėje struktūroje jie buvo primiršti. XXI a. Pradžioje padėtis ėmė po truputį keistis, kol 2014–2015 m. padėtis pasikeitė iš esmės. SSRS laikais pontoniniai pejėgumai buvo pusiau paruošiami (laikoma technika) numatomose dalinių judėjimo kryptimis, siekiant kirsti tiek pelkėtas, tiek ir didesnes vandens kliūtis kovinėmis sąlygomis. Antai 6-osios Armijos atsakomybės rajonas buvo Šiaurės vakarų dalis, siena su Suomija ir Baltijos šalys, kur yra daug upių, ežerų ir pelkių. Zapad-13 pratybų metu, ši pusiau įrengtų pozicijų sistema buvo sugrąžinta.
Šiandien jie yra aktyviai integruojami ir vystomi daliniuose. Kiekviena Rusijos bendrosios paskirties brigada turi nuo 2 iki 4 “tiltų platformų”, kurie gali kirsti kliūtis iki 21 metro, taip pat iki 3 mechanizuotų tiltų, kurie gali leisti įveikti kliūtis iki 40 metrų ilgio. Kai kurie modeliai leidžia šio pajėgumo galimybes išplėsti iki 102 metrų. Taip pat kiekviena brigada savo sudėtyje turi pontonus, leidžiančius kirsti 120 metrų pločio vandens kliūtis. Iš esmės tai leidžia kiekvienai brigadai įveikti maždaug 70–80% savo kelyje sutiktų vandens kliūčių (priklausomai nuo operacijos rajono), be papildomos inžinerinės pagalbos iš aukštesnės vadovybės.
Eurazijoje dominuoja plačios upės ir ežerai, kurie tarnavo kaip pagrindinės arterijos prekybai, komunikacijai ir, žinoma, gynybai. Kariuomenės yra pripratusios spręsti šią problemą tiesiog kertant ją. Upės ar ežero kontrolė yra labiau skirta gynybinio pobūdžio operacijoms nei kad puolimo, kuomet ir tenka jas kirsti. Pavyzdžiui Rusijoje, Volga, Dniepras, Donas ir kitos upės suformuoja strateginius barjerus. Konflikto metu upių ir ežerų kontroliavimas, kaip strateginės kliūties, yra gyvybiškai svarbus, siekiant kontroliuoti teritoriją. SSRS laikotarpiu Rusija sukaupė didelę upių operacijų patirtį ir skyrė didelius resursus juos juos vystyti. Rytų ir Centrinėje Europoje, besitraukianti ar puolanti kariuomenė vidutiniškai kas 20 km. sutiks apie 6 metrų pločio vandens kliūtį, kas 35–60 km. veikiausiai sutiks apie 100 metrų pločio vandens kliūtį, o kas 100–150 km sutiks 100–300 m. pločio kliūtį ir kas 200–250 km. daugiau kaip 300 metrų pločio vandens kliūtį.
Upių kirtimo galimybės priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip plotis, srovių, pylimų, upės dugno ir supančios vietovės. Rusai turi įvairias amfibines sistemas (pėstininkų transportavimo, artilerijos, oro gynybos, prieštankinius pajėgumus), siekiant kirsti vandens kliūtį. Kai kurie tankai turi galimybę išskleisti vamzdelius virš vandens ir judėti geru vandens dugnu iki nedidelio 5,5 metrų gylio. Rusai taip pat turi tiltines sistemas, nuleidžiamas tiek nuo sunkvežimio, tiek nuo vikšro bazės, siekiant siaurai kirsti vandens kliūtis. Jie turi taip pat transporto priemonių keltus, iš anksto dalinai sumontuotus tiltus ir kovines valtis, siekiant kontroliuoti pagrindinius vandens kelius. Rusijos inžinieriai taip pat sugeba sukonstruoti tiltus iš medžio bei kitų parankinių priemonių. Antrojo pasaulinio karo metais rusai buvo įgudę statyti “povandeninius” tiltus (kuomet tiltas yra šiek tiek žemiau nei paviršius) nuo priešo aviacijos aptikimo, tačiau leidžiant transportui greitai per jį persikelti.
Struktūra
Kiekvienos brigados inžinierių batalionas turi keturias T-MM3 arba T-MM6 tipo nuo sunkvežimio nuleidžiamas tiltines sistemas ir PP-61 pontonų kuopą, gebančią išssiskleisti maždaug 268 metrus. Toks pontoninis tiltas geba atlaikyti 60 tonų (165 metrų ilgio gali atlaikyti 90 tonų, o 141 metro ilgio pontoninis tiltas gali atlaikyti net iki 120 tonų). Įsivaizdavimui, kiek tai gali “pernešti”, tai, pavyzdžiui, rusiškas T-90 sveria 45,5 tonas, BTR-80 apie 13,5 tonas, BMP-3 beveik 20 tonų. Sujungti pontonus gerai susidirbusiai kuopai užtrunka iki valandos laiko. Batalionas savo sudėtyje taip pat turi šešias BMK-255–1 tipo katerines valtis, skirtas įrengimui ir palaikymui. Kiekvienas pontonas gali atlaikyti iki 10 tonų. Tankų brigada papildomai (nepriklauso inžinierių batalionui) turi MTU-90 “sunkiąją” tiltinę sistemą, kuri pastatyta ant T-90 bazės ir galinti išsiskleisti per tris minutes iki 25 metrų ir atlaikyti iki 50 tonų.
Vyksta aktyvi vandens kliūčių įveikimo technikos modernizacija. Dar 2017 metais inžinerinių pajėgų vadas gen. ltn J. Statvitsky paskelbė apie 15 naujos technikos rūšių įvedimą į inžinerijos pajėgumus, tarp kurių vandens kliūtims įeina PP-2005M (KAMAZ-63501 bazė) pontoninės tilto dalys, atnaujinta TMM-3M2 nuo sunkvežimio nuleidžiama tiltinė sistema. PP-2005M turėtų pakeisti PPS-84, PP-91 and PP-91M pontonines sistemas. Pats tiltas sudaromas iš iš 52 sunkvežimių. TMM-3M2 išsiskleidžia iki 42 metrų ir gali pakelti iki 60 tonų.
Standartinės operacijų procedūros
Rusijos kariuomenė skaido vandens kliūčių įveikimą į kelis būdus: nesant pasipriešinimo (arba esant jam labai mažam) ir jam esant. Esant pasipriešinimui, dažniausiai naudojama greita ataka siekiant sunaikinti priešo ugnies židinius, o jai nepavykus, tada būtų pereinama į lėtesnę apgalvotą ataką.
Kai yra pasipriešinimas ir naudojama greitoji ataka, siekiama kuo greičiau įveikti kliūtis, palaikant mūšio tempą, kuo sparčiau perimant tiltus ir prietilčius, vystant puolimą į kitą krantą ir apsaugant susitelkimo vietas tolesnėms užduotims. Vandens kliūčių kirtimas skiriasi pagal metų laiką ir orą. Žiemą kliūčių kirtimas priklauso nuo ledo storio ir jo stabilumo. Pavasarį reikia atkreipti dėmesį į ledų sąnašas ir potvynius. Jeigu vandens kliūtis yra negili (iki 5 metrų) ir upių krantai sudaro tinkamas sąlygas pravažumui, šarvuota technika turi galimybę ją kirsti. Greitosios atakos atveju kertama platesniu frontu, apsaugant flangus. Kliūties kirtimo plane paskiriamas kirtimo sektorius, išjudėjimo pradžios vieta, atakos linija (maždaug 1–2 km iki vandens kliūties pradžios) ir aprūpinimo vieta (maždaug 5–6 km iki vandens kliūties pradžios). Oro gynybos pajėgumai turi dengti kirtimo ir pasiruošimo vietas. Jeigu tai yra įmanoma, būtų bandoma oro pajėgumais (desantininkais) užimti toliau už atakos objekto esantį tolimesnį upės krantą.
Apgalvotoje atakoje būtų ženkliai daugiau artilerijos ir oro operacijų. Dūmai, oro gynyba ir netiesioginės priešiškos ugnies naikinimas yra gyvybiškai svarbu tokiai operacijai.
Panaudojimas konfliktuose
Rusija pontoninius pajėgumus naudoja ir kare Ukrainoje. Kaip pranešė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Vadym Skibitsky, nuo 2015 m. Rusija laikas nuo laiko naktimis, naudodama inžinerinius pajėgumus įveikia kliūtis ir pergabena karinę techniką ir aprūpinimą. Įdentifikuota, kad už šių pajėgumų naudojimą Ukrainoje buvo atsakinga 28-oji pontoninių tiltų brigada, kuri yra tiesiogiai pavaldi inžinerinių pajėgumų vadavietei. Ši brigada be pontoninių tiltų ir tiltinių sistemų savo sudėtyje turi ir amfibinius elementus. Amfibinės sistemos skirtos kirsti vandens kliūtis kovinėmis sąlygomis. Tai galėtų rodyti, jog taip siekiama didinti puolamąsias galimybes ir mobilumą. Įdomus aspektas, kad Taktinės batalionų grupės negali pasikliauti Brigadų pontoniniais pajėgumais ir šioje vietoje sąveikos operacijose galimai nėra.
Ganėtinai naujas dalykas Rusijos pajėgose, kad pontoninių (vandens užduočių) padalinių kariai galimai turės specialius vandens operacijoms pritaikytus kostiumus, į kurį įeis neperšlampamas kombinezonas su batais (kas turėtų apsauganti nuo hipotermijos), pašiltintos kelnės, švarkas ir pirštinės bei šarvinė Corsar-MP (Ratnik sistemos šeima) neperšlampamo audinio plūduriuojanti (atlieka ir gelbėjimosi liemenės funkciją) šarvinė liemenė. Šias liemenes jau anksčiau išbandė specialiosios pajėgos ir jūrų pėstininkai. Kaip ši sistema atrodo, galite pasižiūre šiame video http://bit.ly/2WBpq93 Tačiau pasak kai kurių šaltinių, vistik šių liemenių pirkimas yra laikinai sustabdytas, atsižvelgiant į Sirijos pamokas.
Kalbant apie Siriją, Rusija atlieka svarbų vaidmenį tiek gelbėdama Asado armijai, tiek ir išbandydama inžinerinę techniką. Rusija Sirijoje galimai yra atgabenus savo pontoninius pajėgumus ir yra padėjus Asado pajėgoms kirsti Eufratą.
Apibendrinimas
Rusija koncentruojasi į greitį ir modernizuodama bei įvesdama naują techniką siekia turėti šį kozirį, jeigu teks kariauti su NATO. Galimybė greitai kirsti vietovę ir užimti tiek kiek spės, o tada grasinti pasauliui branduoliniu sunaikinimu yra labai tikėtina Rusijos strategija. Lietuva turi daug vandens kliūčių, tarp kurių didžiausias — Nemunas, skiriantis mus nuo Karaliaučiaus srities. Inžinerinių pajėgumų žinojimas, supratimas apie jų standarintines operacijų procedūras, patirtį ir galimybes yra svarbus elementas siekiant neleisti greitai priešui persikelti į Lietuvos teritoriją. Tai gyvybiškai svarbu konvenciniams ir nekonvenciniams padaliniams, šauliams bei aktyviems piliečiams
Temos:
